Joniškio rajono savivaldybės pranešimas, 2025 m. sausio 21 d.

Kietojo kuro ir atliekų deginimas yra pavojingas tiek aplinkai, tiek mūsų sveikatai. Deginant išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų, kurios gali sukelti rimtas ligas ir ilgam laikui užteršti aplinką.

Maždaug 2,4 milijardo žmonių gamina maistą ir šildo namus taršiu kuru, o nuo namų ūkio oro taršos kasmet per anksti miršta 3,2 milijono žmonių. Daugiau nei 99 proc. žmonių gyvena vietovėse, kuriose oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) oro kokybės gairėse rekomenduojamas normas, o dėl aplinkos oro taršos kasmet miršta 4,2 mln. gyventojų.

PSO duomenys rodo, kad 9 iš 10 žmonių kvėpuoja oru, kuriame yra daug teršalų. Oro tarša – pradedant virš miestų tvyrančiu smogu ir baigiant dūmais namuose – kelia didelę grėsmę sveikatai ir klimatui.

Užterštu aplinkos oru dažniausiai skundžiasi individualių namų, priemiesčių, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos), gyventojai. Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 proc. aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų.

Kietojo kuro ir atliekų deginimas vis dar plačiai naudojamas būdas tiek namams šildyti, tiek atliekoms tvarkyti, nes yra palyginti pigus ir lengvai prieinamas. Atliekų deginimas dažnai vertinamas kaip paprastas būdas atsikratyti šiukšlių, ypač ten, kur nėra veiksmingų atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemų. Vietovėse, kur nėra galimybės prisijungti prie gamtinių dujų tinklų ar naudotis centrinio šildymo sistemomis, gyventojai renkasi paprastesnius, bet dažnai daug labiau aplinką ir sveikatą žalojančius šildymo būdus.

PSO yra parengusi oro kokybės gaires dėl teršalų, kurie laikomi kenksmingiausiais sveikatai. Tai ozonas, azoto oksidas, sieros dioksidas ir anglies monoksidas, taip pat smulkios kietosios dalelės.

Smulkios kietosios dalelės (KD2,5) yra svarbiausias rodiklis, naudojamas vertinant oro taršos poveikį sveikatai ir dažniausiai matuojamas arba stebimas vyriausybių lygiu, siekiant apsaugoti piliečius nuo neigiamo oro teršalų poveikio.

Nerimą kelia ir teršalai, kurie susidaro deginant kietąjį kurą (anglį, medieną, durpes ir kt.) siekiant apšildyti patalpas, ypač šaltuoju metų laiku, ar įvairias atliekas: kietosios dalelės, azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2), ozonas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), dioksinai ir daug kitų cheminių junginių. Šios medžiagos, išsisklaidžiusios ore, ne tik užteršia aplinką, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač žmonėms, gyvenantiems netoli taršos šaltinių arba ilgą laiką veikiamiems šių teršalų.

Poveikis aplinkai

Kietojo kuro ir atliekų deginimas prisideda prie oro kokybės blogėjimo, ypač miestuose ar gyvenvietėse, kur oro tarša jau ir taip viršija nustatytas normas. Be to, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas (CO2), išsiskyrimas prisideda prie klimato kaitos, kuri vis dažniau sukelia ekstremalias oro sąlygas – sausras, potvynius ar uraganus.

Deginant kietąjį kurą – malkas, anglį ar briketus, į aplinką išsiskiria didelis kiekis teršalų, kurie neigiamai veikia orą, dirvožemį ir vandens telkinius. Vienas iš pagrindinių teršalų yra anglies dioksidas (CO₂), kuris yra viena iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šios dujos prisideda prie globalinio klimato atšilimo, sukeliančio įvairius aplinkos pokyčius – nuo ekstremalių oro sąlygų iki jūros lygio kilimo ir ledynų tirpimo.

Deginant kietąjį kurą į aplinką patenka ir kietosios dalelės (KD). Šios mikroskopinės dalelės gali ilgai išlikti atmosferoje ir patekti ne tik į orą, kuriuo kvėpuojame, bet ir nusėsti ant augalų, dirvožemio ar vandens paviršiaus. Tai gali turėti neigiamą poveikį augmenijai, sumažinti augalų gebėjimą atlikti fotosintezę, o galiausiai sutrikdyti visą ekosistemą.

Dar pavojingesnis yra atliekų deginimas. Deginant buitines ar pramonines atliekas į atmosferą išsiskiria dar didesnis kiekis pavojingų teršalų. Ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą (dažytą, impregnuotą) medieną, baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, alyvomis užterštas atliekas. Joms degant išsiskiria ir į aplinką patenka tokių nuodingų cheminių medžiagų, kaip sunkieji metalai švinas, gyvsidabris ar kadmis. Šie metalai gali nusėsti dirvožemyje ir ilgą laiką jame išlikti, nuodingai veikdami augalus ir gyvūnus. Ilgainiui šie teršalai patenka į maisto grandinę, užteršia maistą ir vandenį, o tai gali sukelti ilgalaikių problemų tiek gamtai, tiek žmonėms.

Plastiko ar kitų sintetinių medžiagų deginimo metu išsiskiria dioksinai, kurie yra ypač toksiški ir gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį gamtai. Dioksinai gali kauptis gyvūnų organizmuose ir per maisto grandinę patekti į žmogaus organizmą, sukeldami įvairias ligas.

Poveikis sveikatai

Bendras aplinkos (lauko) ir namų oro taršos poveikis kasmet sukelia apie 7 milijonus priešlaikinių mirčių, daugiausia dėl padidėjusio mirtingumo nuo insulto, širdies ligų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų.

Pagrindinė problema, susijusi su kietojo kuro ir atliekų deginimu, yra tarša kietosiomis dalelėmis (KD). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kietųjų dalelių poveikis sveikatai priklauso nuo kietųjų dalelių kiekio ir veikimo trukmės. Tarša gali būti trumpalaikė (pvz. trunkanti 8 arba 24 valandas) arba ilgalaikė (pvz. metinė).

Trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis gali sukelti ūmias sveikatos reakcijas, tokias kaip akių, nosies ar gerklės sudirginimas, kosulys, švokštimas, ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Ypač pavojingos smulkios kietosios dalelės (KD2.5), kurios yra tokios mažos, kad gali lengvai patekti į žmogaus plaučius, o iš ten – į kraujotaką. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant kvėpavimo takų ligas, tokias kaip bronchitas ar astma. Ilgalaikis šių dalelių įkvėpimas taip pat yra siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėžio rizika. Be to, žmonės gali nežinoti, kad deginant atliekas į orą gali išsiskirti ypač pavojingi toksinai, tokie kaip dioksinai ir furanai, kurių net mažas kiekis gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant hormoninius sutrikimus, imuninės sistemos pažeidimus ir netgi vėžį.

Didesnės kietosios dalelės (KD10) dažniausiai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.

Kitas pavojingas deginimo produktas – anglies monoksidas (CO), kuris susidaro degimo procesui vykstant iš dalies. Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore kraujas pasisavina ne deguonį, o anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną (COHb). Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė. Lengvai apsinuodijus svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Esant labai dideliam karboksihemoglobino kiekiui kraujyje žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis. Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras. Anglies monoksidas – bespalvės, bekvapės, besvorės, vietiškai nedirginančios dujos. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti. Todėl apsinuodijimai smalkėmis gana dažni ir labai pavojingi, o kartais net baigiasi mirtimi. Šių apsinuodijimų ypač padaugėja prasidėjus šildymo sezonui, kai intensyviai kūrenamos krosnys, židiniai, dujiniai vandens bei patalpų šildymo katilai. Todėl rekomenduojama namuose įrengti smalkių detektorių, kuriam suveikus reikia nedelsiant palikti namus ir kviesti pagalbą. Labai svarbu, kad šildymo prietaisai būtų tinkamai prižiūrimi, o patalpos – gerai vėdinamos.

Apatinių atmosferos sluoksnių ozonas (O₃) yra viena iš pagrindinių fotocheminio smogo sudedamųjų dalių, jis susidaro vykstant fotocheminėms reakcijoms, kai azoto oksido dujos iš transporto priemonių ir pramonės išmetamų teršalų reaguoja su lakiaisiais organiniais junginiais.

Azoto dioksidas (NO₂) yra dujos, kurios dažniausiai išsiskiria deginant kurą transporto ir pramonės sektoriuose.

Sieros dioksidas (SO₂) yra bespalvės aštraus kvapo dujos. Jis gaminamas deginant iškastinį kurą (anglį ir naftą) ir lydant mineralines rūdas, kuriose yra sieros.

Verta paminėti dioksinus, kurie yra ypač pavojingi ir išsiskiria deginant atliekas. Šios cheminės medžiagos yra stipriai toksiškos ir sukelia ilgalaikes sveikatos problemas. Dioksinai kaupiasi organizme ir ilgainiui gali sukelti vėžį, pakenkti imuninei, reprodukcinei bei hormoninei sistemoms. Be to, ilgalaikis dioksinų poveikis gali turėti neigiamą poveikį vaikų vystymuisi.

Deginant atliekas, netinkamai prižiūrint kietojo kuro katilus, išsiskiria ir kiti toksiški junginiai, tokie kaip azoto oksidai, sieros dioksidas bei angliavandeniliai. Azoto oksidai gali sukelti kvėpavimo takų sudirgimus, pabloginti sergančiųjų astma būklę ir prisidėti prie rūgščiųjų lietų susidarymo. Sieros dioksidas taip pat dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti bronchų spazmus, ypač jautriems žmonėms – vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie turi kvėpavimo sistemos problemų. Angliavandeniliai yra organiniai junginiai, kurie, susijungę su kitais oro teršalais, gali sudaryti ozoną žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, kuris yra kenksmingas žmogaus sveikatai.

Ką galime padaryti?

Norint sumažinti kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikį aplinkai ir sveikatai, reikėtų rinktis alternatyvius šildymo būdus. Pirmiausia būtina įsitikinti, kad šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiūvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išskiriamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisijos. Pagrindinės tinkamo kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenti kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.

Krosnys turi būti tvarkingos ir kasmet valomos. Kai krosnyje tinkama trauka, malkos stipriai liepsnoja, o išsiskiriančios dujų dalelės tiesiog sudega.

Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminę) energiją, arba prisijungiant prie centralizuotų šilumos tinklų.

Atliekų deginimas namuose neturėtų būti atliekų šalinimo būdas. Atliekas reikėtų rūšiuoti ir perdirbti, o tas, kurių negalima perdirbti, perduoti specializuotoms įmonėms, kurios turi tinkamas technologijas ir priemones joms saugiai apdoroti. Taip būtų išvengta atliekų deginimo, kuris sukelia tiek aplinkos, tiek sveikatos problemų. Kuo labiau žmonės supras šio reiškinio žalą, tuo labiau prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo ir savo sveikatos saugojimo. Todėl itin svarbu atsakingai rinktis šildymo būdus ir atsikratyti atliekų tvariai, vengiant jas deginti namų sąlygomis.

Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariama būti lauke toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), o jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir saugoti sveikatą.

Sportuoti lauke reikėtų rinktis vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o fizinio aktyvumo trukmę koreguoti pagal savijautą.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.

Reikia didelių politikos pokyčių, kad iki 2030 m. sparčiai padidėtų žmonių, turinčių prieigą prie švaraus kuro ir technologijų, skaičius, būtų išspręstas sveikatos nelygybės klausimas, pasiekta 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkė ir siekis sušvelninti klimato kaitą.

Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius, tvarkydami atliekas. Rūpinkimės savo ir savo artimųjų sveikata.

Higienos institutas