Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
KIEK KAINAVO BŪSTO ŠILDYMAS ŠĮ LAPKRITĮ?
AB „Panevėžo energija” pranešimas, 2023 m. gruodžio 12 d.
Panevėžiečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą patalpų šildymui vidutiniškai mokės 16 proc. mažiau nei praėjusių metų lapkritį. Dėl žemesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį lapkritį daugiabučiuose buvo suvartota daugiau šilumos, tačiau dėl 24 proc. mažesnės AB „Panevėžio energija“ šilumos kainos, mokėjimai už šildymą gyventojams yra mažesni nei prieš metus.
Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje siekė +2,1°C, o 2022 metų lapkričio mėnesį vidutinė temperatūra buvo +2,7 °C. Šiluma gyventojams kainavo 7,27 ct/kWh be PVM, praėjusių metų lapkritį – 9,58 ct/kWh be PVM.
Kas lėmė lapkričio sąskaitų skirtumus atskiruose daugiabučiuose?
Sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo tą mėnesį nustatytos šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir buto šildymui sunaudoto šilumos kiekio, kurį lemia lauko oro temperatūra, namo energetinė kokybė, gyventojų komforto butuose norai. Poveikį šildymo sąskaitoms turi ir namo vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis, namo ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Kadangi namai tame pačiame mieste skirtingi, tad šilumos suvartojimas kiekviename name skiriasi.
Šilumos kaina nustatoma kiekvieną mėnesį ir visiems gyventojams yra vienoda, tad šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiai kiekvienam namui kas mėnesį lemia šilumos suvartojimas.
Daugiausia šilumos suvartojo seni, energetiškai neefektyvūs daugiabučiai namai. Nerenovuotuose daugiabučiuose namuose, kuriuose šilumos punktai yra senos konstrukcijos, be automatinių reguliavimo prietaisų, 50 kv. metrų buto šildymui vidutiniškai suvartojo 675 kWh (13,50 kWh vienam kv. metrui) šilumos. Išlaidos už šių metų lapkričio mėnesio šildymą tokio dydžio butui vidutiniškai sudaro 49 Eur (0,98 Eur už vieną kv. metrą). Prieš metus vidutiniškai buvo mokėta apie 59 Eur (1,17 Eur už vieną kv. metrą).
Naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose namuose 50 kv. metrų buto šildymui lapkritį vidutiniškai reikėjo 474,50 kWh (9,49 kWh vienam kv. m) šilumos. Už tokio dydžio būsto šildymą gyventojai vidutiniškai mokės 34,50 Eur (0,69 Eur už vieną kv. metrą). Praėjusių metų lapkritį vidutiniškai mokėta 40,50 Eur (0,81 Eur už vieną kv. metrą).
Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi. Gyventojai juos pamatyti ir palyginti gali AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje www.pe.lt, skyrelyje „Gyventojams“/Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose/Namo informacija.
Kaip sumažinti šilumos suvartojimą daugiabutyje?
Šį šildymo sezoną, norintiems taupyti, reikėtų suskubti ir užsandarinti langus, duris, tarp sienos ir radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindintį folijos ekraną, neužstatyti radiatorių baldais. Labai svarbu, kad rūsio, laiptinių langai ir durys būtų uždarytos, nes šiluma iš pastatų išgaruoja per nesandarias bendro naudojimo patalpas.
Gyventojai, siekdami sumažinti išlaidas už šildymą, turėtų pasirūpinti savo gyvenamojo būsto efektyvumu – pasidomėti šilumos punkto būkle, su kaimynais aptarti daugiabučio namo renovacijos galimybę, kuri duoda didžiausią potencialą taupyti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Kompleksiškai atnaujinus pastatą, apšiltinant jo lauko sienas ir stogą, pastato pamatus, pakeičiant langus, įstiklinant balkonus ir lodžijas bei automatizavus šilumos punktą, gerokai sumažėja šilumos suvartojimas, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai. Daugiabučio atnaujinimas sukuria sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką ir padidina nekilnojamojo turto vertę.
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.