Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
KAUNO MIESTE IR RAJONE BEI JURBARKE BUS VYKDOMA LEGIONELIOZĖS PROFILAKTIKA TERMOŠOKU

AB „Kauno energija” pranešimas, 2025 m. balandžio 7 d.
Centralizuotai miesto šilumą ir karštą vandenį Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke tiekianti bendrovė „Kauno energija“ nuo balandžio 10 d. 00.00 val. iki balandžio 12 d. 00.00 val. termofikacinio vandens temperatūrą padidins iki 80 °C, kad pastatų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai arba administratoriai galėtų atlikti terminę legioneliozės prevenciją – terminę dezinfekciją (termošoką).
Atlikus legioneliozės profilaktiką ir pasibaigus šildymo sezonui prasidės hidrauliniai miesto šilumos tinklo bandymai. Jų metu vamzdynuose sukeliamas didelis slėgis, siekiant aptikti defektus, todėl pastatams laikinai stabdomas termofikacinio vandens, kuris yra naudojamas karšto vandens ruošimui, tiekimas.
Kada ir kiek laiko karšto vandens nebus pastate, vartotojai patogiai gali sužinoti „Kauno energijos“ internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/hidrauliniai-bandymai-ir-planiniai-remontai, tereikia įvesti savo namo adresą.
Informaciją apie karšto vandens tiekimo laikiną nutraukimą galima gauti ir trumposiomis SMS žinutėmis. Vartotojai, norintys gauti tokius pranešimus, kviečiami susisiekti su informacijos centru „Mano Kaunas“ telefonu 0 800 20 000 ir atnaujinti savo kontaktinę informaciją.
Atsuktai čiaupai – bent 5 minutes
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu higienos normų HN 24:2003 reikalavimais dėl legioneliozės prevencijos, terminis šokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 °C, o vartotojų vandens čiaupuose – iki ne mažiau 60 °C. Tokioje temperatūroje legionelės bakterijos žūsta.
Vykdant terminę dezinfekciją daugiabučių gyventojai, karšto vandens sistemos prižiūrėtojo nurodytu laiku, turėtų ne mažiau kaip 5 minutėms atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus, įskaitant ir dušą, kad legionelės bakterijos žūtų.
Atkreiptinas dėmesys, kad termofikacinį vandenį šilumos tiekėjas tiekia iki pastato įvado. Karštą vandenį gyventojams, panaudojant termofikacinio vandens šilumą, pagamina už pastato vidines karšto vandens ir šildymo sistemas atsakingas prižiūrėtojas ar namo administratorius.
Pagal higienos normas karšto vandens temperatūra turi visada būti be mažesnė nei 50 °C, nes tokioje temperatūroje legionelės nesidaugina. Pastebėjus, kad bute tiekiamas vanduo yra nepakankamos temperatūros, reikia kreiptis į savo daugiabučio namo administratorių ar prižiūrėtoją, kad būtų užtikrinami legioneliozės prevencijos reikalavimai.
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė yra ūminė pneumonija (bakterinis plaučių uždegimas), kurią sukelia Legionella bakterijos. Inkubacinis periodas – 2–10 dienų, retais atvejais – iki 3 savaičių. Ligos simptomai panašūs į gripo, dažniausiai prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Vėliau pasireiškia sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, išsivysto plaučių uždegimas.
Trečdalis susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie pusė ligonių patiria sąmonės sutrikimų. Imlumas šiai ligai nėra vienodas. Sergantiems lėtinėmis ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms pavojus susirgti legionierių liga yra didesnis, 5–10 proc. susirgusiųjų miršta. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Daugiau informacijos apie legioneliozę rasite NVSC svetainėje, Kaunas.lt.
Kokia aplinka palanki daugintis legionelėms?
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo. Tam tikros vandens sistemos yra vertinamos kaip didesnės rizikos užsikrėsti Legionella bakterijomis, pavyzdžiui, karštas ir šaltas vandentiekio vanduo, oro drėkintuvai, dekoratyviniai fontanai (ypač uždarose patalpose), sūkurinės vonios, aušinimo bokštai, augalams laistyti naudojamų sodo žarnų vandens sistemos ir pan.
Palanku Legionella bakterijoms išgyventi ir daugintis yra vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (pvz., negyvenamuose butuose), dumble, biologinėje plėvelėje bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių, ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių ir natūralių medžiagų, vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose ir rūdyse ir pan.
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20-50 ºC, žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 50 ºC temperatūroje šios bakterijos gyvuoja, bet nesidaugina.

Kitos naujienos
aigiantis šildymo sezonui, iki mažiausios kainos per pastaruosius keturis šildymo sezonus atpigus biokurui, pingant gamtinėms dujoms ir sumažėjus aukcionuose šilumos tiekėjų superkamos nepriklausomų gamintojų šilumos energijos kainoms, Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina balandį siekia 6,76 ct/kWh – tai 13,4 proc. mažiau nei kovą, kai buvo 7,81 ct/kWh.
Pastaraisiais metais UAB „Jonavos šilumos tinklai“ daug dėmesio skiria skaitmenizacijos sprendimams: daugiabučiuose ir privačiuose namuose įrengti nuotoliniu būdu valdomi šilumos punktai bei išmanieji įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai, automatiškai nuskaitomi apskaitos prietaisų bei suvartotos šilumos duomenys.