Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
„Kauno energija“ tiesia šilumos tinklus į Kauno laisvąją ekonominę zoną
AB „Kauno energija” 2021 m. liepos 9 d. pranešimas.
Siekdama gerinti centralizuotai tiekiamos šilumos prieinamumą gyventojams ir įmonėms bei plėsti savo veiklos teritoriją, bendrovė „Kauno energija“ tiesia naują šilumos tiekimo tinklą į Kauno laisvąją ekonominę zoną (Kauno LEZ).
Pagal projektą „Šilumos tiekimo tinklų statyba į Kauno LEZ“ tiesiamas beveik 2 km ilgio 300 mm skersmens šilumos tiekimo vamzdynas, kuris sujungs miesto šilumos tiekimo tinklus su vartotojais Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Vamzdynas tiesiamas nuo Kauno kogeneracinės jėgainės iki vartojimo vietų Kauno LEZ.
Vartotojams Kauno LEZ bus užtikrintas patikimas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausia tarša. Tikimasi, kad ateityje Kauno LEZ bus suvartojama iki 13000 MWh centralizuotai tiekiamos šilumos per metus.
Tinklų plėtra į Kauno LEZ bus naudinga ir jau esamiems AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos vartotojams, mat, įvykdžius projektą, padidės bendras sistemos efektyvumas, sumažės šilumos gamybos ir tiekimo savikaina.
Projekto rangos darbus vykdo konkursą laimėjusi ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB Energosistemos, UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Dotana“. Aktyvioji projekto (statybos) darbų fazė pradėta 2021 m. birželį. Darbus pabaigti planuojama iki šių metų lapkričio.
Projekto vertė – 1,036 mln. Eur be PVM. Projektui skirtas finansavimas iš Sanglaudos fondo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“. Numatoma Sanglaudos Fondo finansavimo suma – iki 0,518 mln. Eur. Projekto Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-05-0007.
Projekto tikslai atitinka 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ tikslą: sumažinti šilumos perdavimo nuostolius tinkluose, pirminės energijos poreikį, padidinti šilumos perdavimo patikimumą vartotojams.
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą