Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Kas yra „kitos paskirties inžineriniai statiniai”?
Šaltinis: 2022 m. kovo 9 d., ASA.lt
Inžinerinių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis ir paskirties paaiškinimas nurodyti nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5 priede. Šio priedo 4.3 papunktyje nurodyta nuostata [1] atkartota statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas” 12 punkte: „Kitos paskirties inžineriniai statiniai – fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai)”.
Visą straipsnį skaitykite https://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/157/1/0/1/article/19406/kas-yra-kitos-paskirties-inzineriniai-statiniai
Kitos naujienos
Energetikos ministerija pristatė ir su visuomene bei socialiniais-ekonominiais partneriais viešosios konsultacijos metu aptarė rengiamą XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) apskaičiavo, kad praėjusį šildymo sezoną vilniečiai dėl energetiškai neefektyvių būstų oro šildymui išleido daugiau nei 23,6 mln. eurų.