Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
KAIP PASITIKRINTI, AR JŪSŲ DAUGIABUTIS ĮTRAUKTAS Į KVARTALINĘ RENOVACIJĄ?
2020.09.10 BETA Šaltinis: tv3.lt
Daugiabučių modernizacija Lietuvoje vyksta jau daugiau nei dešimtmetį – šiandien galime matyti daugiau gražesnių ir jaukesnių daugiabučių kvartalų, taip pat akį patraukia nauji daugiabučių renovacijos darbai įvairiose Lietuvos vietovėse. Pastaraisiais metais vis dažniau yra vykdomas viso daugiabučių kvartalo atnaujinimas, kai atnaujinami ne tik namai, bet ir juos supanti infrastruktūra.
Šiandien spartėjantį renovacijos progresą Lietuvoje atspindi ne tik matomi vizualiniai daugiabučių pokyčiai, bet ir išsamus Lietuvos renovacijos žemėlapis, suteikiantis galimybę analizuoti daugiabučių atnaujinimo tempus šalyje.
Kaip pasitikrinti, ar jūsų daugiabutis įtrauktas į kvartalinę renovaciją?
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Lietuvoje pradėta dar 2005 m., šiandien sparčiai didina tempus – vis daugiau gyventojų nusprendžia imtis savo daugiabučio renovacijos.
Dar vienas svarbus žingsnis daugiabučių atnaujinimo srityje buvo žengtas 2015 m., kai LR Vyriausybės ir Būsto energijos ir taupymo agentūros (BETA) iniciatyva buvo pradėta Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, skatinanti daugiabučius modernizuoti grupėmis ir ištisais kvartalais.
Viešai prieinamas Lietuvos renovacijos žemėlapis atspindi tiek padarytus darbus, tiek tuos, kurie dar laukia. Aplikacija gali pagelbėti tiems gyventojams, kurie dar svarsto ar abejoja dėl savo daugiabučio namo modernizacijos. Taip pat aplikacijoje yra pažymėti kiekvienoje savivaldybėje suformuoti daugiabučių namų kvartalai. Naudodamiesi žemėlapio įrankiais, gyventojai gali pasitikrinti, ar jų namas yra įtrauktas į Kvartalinę energinio efektyvumo didinimo programą.
Įgyvendinant kvartalinę renovaciją sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir gyvenamoji aplinka bei infrastruktūra – vaikų žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai, dviračių takai, poilsio ir žaliosios zonos, taip pat atnaujinamas gatvės apšvietimas bei inžineriniai tinklai.
Pažymėti ir renovacijos kvartalai
Ekspertai visuotinai sutaria, kad didesnius pokyčius renovacijos srityje atneštų vadinamoji kompleksinė renovacija, kurios metu atnaujinami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, bet ir bendros gyvenamosios erdvės.
Naujoje aplikacijoje sutartiniai žemėlapio ženklai aiškiai parodo suformuotus daugiabučių kvartalus. Pavyzdžiui, Anykščių savivaldybėje galima rasti Anykščių miesto Ramybės kvartalą, kurio renovacijos įgyvendinimo laikotarpis apima 2016-2022 m., Zarasuose yra Zarasų miesto P. Širvio–S. Nėries kvartalas (2018-2023 m.), Švenčionėliuose – Švenčionėlių miesto Žilvičių–Žemutinės kvartalas (2018-2030 m.), Birštone – Birštono miesto centrinės dalies kvartalas (2016-2022 m.) ir pan.
Pasitelkus žemėlapio įrankius, apibrėžtuose kvartaluose taip pat galima matyti konkrečių daugiabučių modernizavimo darbų eigą – ar projektas šiuo metu yra vykdomas, ar jau užbaigtas. Taip pat galima matyti, kad šiuo metu Ramybės kvartale yra modernizuojami 15 daugiabučių namų, kurių darbų pabaiga daugiausia planuojama 2020-2021 metams.
Lygiai taip pat aplikacija suteikia galimybę surasti visus kvartale esančius renovuotinus daugiabučius, kurie, tikėtina, prisijungs prie kompleksinės renovacijos programos artimoje ateityje.
Kaip formuojami kvartalai?
Siekiant vykdyti kvartalinę daugiabučių renovaciją, savivaldybė pirmiausia turi apibrėžti atitinkamo daugiabučių kvartalo tikslias ribas bei nustatyti tikslų kvartalui priskiriamų daugiabučių skaičių. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. vasarį pritarė kvartalų atnaujinimo programai ir suformavo 29 sostinės senųjų daugiabučių kvartalus, kuriuos būtina skatinti atsinaujinti. Kartu su savivaldybe dirbanti įmonė parengė kvartalų energinio efektyvumo didinimo galimybių studiją, kurioje savivaldybės teritorija buvo padalinta į 443 kvartalus (7467 namai), taip pat buvo atliktas išsamus jų vertinimas pagal įvairius kriterijus ir atrinkti 29 kvartalai su 755 daugiabučiais, kuriems būtina atnaujinti.
Tiek Vilniaus atveju, tiek kitose savivaldybėse formuojant daugiabučių namų kvartalus, atsižvelgiama į strategines miesto plėtros ir vystymo kryptis, siekį keisti apleistų buvusių pramonės objektų teritorijų veidą centrinėje miesto dalyje bei formuoti modernų miesto įvaizdį.
Kiti svarbūs faktoriai – kvartalų pastatų energinis efektyvumas, poveikis aplinkai, socialinė ir demografinė situacija, kvartale atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų bei šilumos tinklų apimtis, gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo tinklų ir susisiekimo komunikacijų būklė.
Svarbu tai, kad formuojamas daugiabučių namų kvartalas nėra baigtinis: kvartalinės renovacijos programa kiekvienais yra peržiūrima ir, atsižvelgiant į kvartaluose esančių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyvą, gali būti papildoma naujais kvartalais. Dėl šios priežasties interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje informacija bus nuolat pildoma.
Įgyvendinus Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, didžiausią naudą gautų patys gyventojai, kadangi mažės jų gyvenamųjų daugiabučių namų suvartojamos energijos sąnaudos, taip pat išaugs jų gyvenamosios vietos vertė bei patrauklumas.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt,
Visą straipsnį galite rasti https://balsas.tv3.lt/naujiena/verslas/1058244/kaip-pasitikrinti-ar-jusu-daugiabutis-itrauktas-i-kvartaline-renovacija
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.