Š.m. birželio 11 d. VilniusTECH universitete vyko antrasis LIFE programos projekto SET_HEAT mokymų seminaras, kuriame plačiau aptartos atliekinės šilumos panaudojimo galimybės bei  kitos šilumos tiekimo sektoriaus transformacijos kryptys.

VilniusTECH Pastatų energetikos katedros kartu su AB „Miesto gijos“ įgyvendinamas SET_HEAT projektas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) įgyvendinamas tos pačios LIFE programos projektas SupportDHC turi bendrą tikslą – prisidėti prie šilumos tiekimo sistemų modernizavimo ir dekarbonizavimo, remiantis inovatyviais technologiniais sprendimais bei gerąja praktika. Todėl renginys tapo puikia LIFE projektų sinergija ir pasiektų rezultatų pristatymu beveik 40 susirinkusių sektoriaus dalyvių. Tokių projektų bendradarbiavimas ir vykdomos iniciatyvos prisideda prie to, kad CŠT sektorius judėtų nuo teorinių diskusijų prie praktinių sprendimų.

Renginio pradžioje Ramunė Gurklienė (LŠTA) apžvelgė bendras tendencijas ir  SupportDHC projekto patirtį (pranešimas ČIA). Lietuvoje šiuo metu veikia 3 atliekinę šilumą generuojantys subjektai Kėdainių, Panevėžio ir Klaipėdos miestuose, iš kurių superkamos šilumos dalis bendroje šalies šilumos gamybos struktūroje siekia 0,6 %. Nors tai maža dalis valstybėje, tačiau to pakanka, pavyzdžiui, Kėdainių miestą aprūpinti Lifosos gamykloje susidarančia atliekine šiluma. Pagal šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2023 m. spalio atliekinę šilumą generuojantys asmenys turi teisę tiekti atliekinę šilumą į CŠT sistemą neaukciono būdu, jei toks tiekimas yra techniškai pagrįstas. Per pastaruosius metus naujų atliekinės šilumos gamintojų neatsirado. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 4,1 % ir kasmet didėja. Švedijoje atliekinė šiluma sudaro 19 %, o Suomijoje – 12 % šilumos gamybos balanse. Olburgo universiteto atlikta studija rodo, kad Europoje didžiausią aplinkos ir atliekinės šilumos potencialą sudaro geoterminė energija, pramonės liekamoji šiluma, saulės šiluminė energija, duomenų centrai, vandenvalos įrenginiai. Prognozuojama, kad 2050 m. iš šių šaltinių galėtų būti padengta apie 50–70 proc. CŠT šildymo poreikio. Pranešime taip pat pristatyti SupportDHC projekte nagrinėti praktiniai pavyzdžiai. AB „Kauno energija“ Neveronių CŠT sistemos atvejis, kuris yra tipinis daugelio kitų mažų miestų, vis dar priklausomų nuo gamtinių dujų, pavyzdys. Buvo siekiama išnagrinėt potencialių atliekinės šilumos šaltinių integravimo galimybes ir sukurti optimalų šilumos gamybos planą iškastiniam kurui pakeisti. Modeliavimo rezultatai parodė, kad perspektyviausias sprendimas 0,7 MW CO₂ šilumos siurblys su 60 m³ trumpalaike šilumos akumuliacine talpykla. Tačiau be finansinės paramos toks sprendimas didintų šilumos gamybos savikainą, o taikant 40 proc. subsidiją savikaina galėtų išlikti panaši į dabartinę. Kitas nagrinėtas pavyzdys – Alytaus CŠT sistema, kurioje iš biokuro gaminama beveik 97 % šilumos, pagrinde kogeneracinėse jėgainėse. Analizuotas šilumos akumuliacinės talpyklos panaudojimas, kuris leistų sumažinti likusias pikinių gamtinių dujų vartojimo apimtis. Svarbus tampa ne tik technologinis, bet ir ekonominis bei reguliacinis pagrįstumas, pavyzdžiui, dėl akumuliacinės talpyklos naudojimo CŠT sistemoje, kurioje veikia ir nepriklausomi šilumos gamintojai, metodinio reglamentavimo – vis dar nerandamas sprendimas su  Valstybine energetikos reguliavimo taryba, ar toks įrenginys yra gamybos ar perdavimo sistemos dalis. Pastaraisiais metais kitų CŠT bendrovių pradėti įgyvendinti projektai rodo, kad sektoriaus transformaciją Lietuvoje jau bandoma įgyvendinti ir kitomis netipinėmis technologijomis (šilumos siurbliai, ORC jėgainės, talpyklos, saulės kolektoriai).

Robertas Davidovičius pristatė bendrovės „Miesto Gijos“ patirtį ieškant, vystant ir prijungiant naujus atliekinės  šilumos šaltinius prie Vilniaus miesto CŠT sistemos (pranešimas ČIA). Bendrovė skaičiuoja, kad iš atliekinės šilumos energijos teoriškai būtų galima padengti apie 10 % viso Vilniaus vartotojų šilumos poreikio. Šiuo metu įmonė vysto duomenų centro (Telecentras) ir nuotekų valymo įrenginių prijungimo projektus, kuriuose jau pradėtos viešųjų pirkimų procedūros. Vilniaus mieste iš 4 esančių duomenų centrų kol kas tik vieno iš jų prijungimas yra ekonomiškai-techniškai racionalus, nes kiti objektai yra per toli nuo esamų CŠT tinklų. Pristatymo metu aptartas visas kelias nuo idėjos iki prijungimo ir tai, į ką būtina atkreipti dėmesį: pirmiausia vertinamas potencialas, atliekamas techninis ir ekonominis įvertinimas, ieškomas motyvuotas partneris, vyksta derybos ir sutarčių sudarymas, o vėliau pereinama prie projektavimo, statybos ir realaus šilumos tiekimo. Pabrėžta, kad dažniausiai didžiausias iššūkis yra ne pati technologija, o projekto realizavimas – partnerių įtraukimas, atsakomybių pasidalijimas, investicijų klausimai ir praktinis įgyvendinimas.

Laurynas Rarivanas iš UAB „Litesko“ pristatė bendrovės specialistų parengtą ir jau antrus metus taikomą skaitmeninę dispečerinę valdymo sistemą, kuri veikia  Druskininkų, Telšių, Kelmės ir Biržų miestuose. Skaitmeninis valdymas padeda planuoti šilumos poreikį, srautus, slėgį ir tinklo temperatūrą valandos tikslumu artimiausioms trims paroms. Tai leidžia iš anksto pasirengti gamybai ir užtikrinti patikimą bei ekonomiškai efektyvų sistemos darbą. Pranešime pabrėžta, kad galios prognozavimo modeliai analizuoja lauko temperatūrą, vartotojų elgseną, vartojimo pikus, oro sąlygas ir sezoninius veiksnius. Taip galima tiksliau numatyti šilumos poreikį ir parinkti optimalius tinklo parametrus. Ypač svarbus tampa tinklo temperatūros mažinimas – žemesnės temperatūros padeda mažinti šilumos nuostolius, efektyviau išnaudoti ekonomaizerius ir stabilizuoti tinklo darbą. Litesko filialuose įdiegtos dispečerinio valdymo planavimo sistemos leido sumažinti vidutinę tinklo temperatūrą 5–8 °C (pranešimas ČIA).

Seminare taip pat aptartas šilumos atgavimas prekybos tinkluose. Kęstutis Paulavičius iš UAB Danfoss pristatė HRU – šilumos grąžinimo įrenginį, skirtą kaupti perteklinę šaldymo sistemos šilumą ir ją panaudoti pastato šildymui, vėdinimui ar karšto vandens ruošimui. Šis sprendimas leidžia maksimaliai panaudoti atgautą šilumą, sumažinti papildomos energijos poreikį ir užtikrinti stabilesnį sistemos darbą. Pažymėta, kad efektyviausias šilumos atgavimas pasiekiamas tada, kai grįžtamosios temperatūros yra kuo žemesnės, todėl svarbus tampa žematemperatūrinių šildymo sistemų projektavimas.  Pateiktas Danijos prekybos centro pavyzdys, kai panaudojant šaldymo sistemos išskiriamą šilumą metinės šildymo išlaidos sumažintos beveik 90 proc., kartu sumažinant ir CO₂ pėdsaką (pranešimas ČIA). Efektyvus sprendimas – atgautą, dažnai perteklinę, šilumą panaudoti CŠT sistemoje, jeigu yra techninės galimybės. 

Popietinėje seminaro dalyje vyko diskusija apie apie gaminančius šilumos vartotojus, kurie ne tik perka šilumą iš tinklo, bet tam tikrais laikotarpiais patys pagamina šilumos perteklių ir gali jį patiekti į CŠT tinklą. Diskutuota, ko trūksta, kad Lietuvoje toks modelis pradėtų veikti praktiškai.

Seminaro pabaigoje VilniusTECH prof. dr. Violeta Motuzienė pristatė SustAInLivWork projektą, kurio tikslas – Lietuvoje sukurti jungtinį centrą, kuris padėtų kurti ir taikyti DI grįstus sprendimus gamybos, energetikos, sveikatos ir transporto sektoriuose. Energetikos ir šilumos sektoriui dirbtinis intelektas gali būti taikomas šilumos poreikio prognozavimui, tinklo projektavimui, temperatūrų ir slėgių optimizavimui, vartotojų elgsenos analizei, paklausos valdymui ir sprendimų priėmimui. Kuriama duomenų platforma, galėtų padėti organizacijoms rasti tinkamus duomenis, juos saugiai sujungti ir iš jų gauti praktinius sprendimus (pranešimas ČIA).

Apibendrinant seminaro diskusijas ir pranešimus aiškiai matyti, kad ateities CŠT sistemos vis labiau taps integruotos, lankstesnės, žemesnių temperatūrinių režimų, valdomos realaus laiko duomenimis ir paremtos glaudesniu skirtingų sektorių bendradarbiavimu. Tai ne tik technologinė, bet ir organizacinė transformacija, kuriai būtini patikimi partneriai, aiškūs verslo modeliai, kokybiški ir laiku prieinami duomenys, finansinės paskatos, reguliacinis aiškumas ir motyvacija siekti pažangos.