Šaltinis: www.delfi.lt, rubrika Tvari Lietuva, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

Šių metų kovą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijų atstovai lankėsi Švedijos valstybiniame tyrimų institute RISE, Geteborge, kuris atlieka „tilto“ tarp mokslo įstaigų ir pramonės vaidmenį. Susitikimo su mokslininkais metu buvo apžvelgtos kiekvienos šalies aktualijos ir problemos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje, aptarti planuojami projektai, galimos bendradarbiavimo perspektyvos bei ateityje laukiantys iššūkiai.

RISE – tai aktyviai tarptautinėje erdvėje veikiantis, su universitetais, pramone ir viešuoju sektoriumi bendradarbiaujantis tyrimų institutas, kurio misija padėti greičiau ir efektyviau praktikoje pritaikyti įvairius mokslinius išradimus. Kadangi Švedijos CŠT sektorius yra vienas iš didžiausių Europoje – naudoja daug atsinaujinančių išteklių ir centralizuotai tiekia apie 1 TWh vėsumos, viena iš RISE veiklos krypčių – CŠT inovacijos. Čia yra atliekami pramoniniai tyrimai, kuriami, testuojami ir sertifikuojami produktai, ieškoma būdų, kaip prailginti vamzdynų tarnavimo laiką, panaudoti naujus įvairesnius šilumos šaltinius miestų energetikoje.

Šilumos ūkis Lietuvoje ir Estijoje

Apie Lietuvos šilumos ūkio aktualijas susitikime pranešimą skaitė LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius. Lietuvos atstovo teigimu, šildymo sezonas mūsų šalyje buvo sudėtingas, tačiau nuogąstavimų dėl dar rudenį keltų galimų energetinės krizės grėsmių, dėl kuro išteklių prieinamumo, dėl kainų augimo – išvengta, situacija energijos išteklių biržose stabilizavosi, o ir kainos reikšmingai sumažėjo.

„Šildymo sąskaitų dydį sušvelnino taikytos politinės priemonės: PVM gyventojams sumažintas iki 0 %, skiriamos didesnės šildymo kompensacijos mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama Šilumos ūkio įstatymo pakeitimui, ruošiamasi naujam ES fondų finansavimo laikotarpiui. Vienas didžiausių iššūkių – ieškoti kokiais atsinaujinančiais ištekliais pakeisti likusį iškastinį kurą CŠT sistemose. Jeigu karštas vanduo vasarą gali būti ruošiamas įvairiais būdais, tai kol kas sunku rasti alternatyvą biokurui šalčiausiais mėnesiais, – kalbėjo V. Lukoševičius.

Vilniaus šilumos tinklų atstovas Vytautas Džiuvė pristatė įmonėje planuojamus ir šiuo metu vertinamus infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektus. Tai šiluminės energijos atgavimas iš nuotekų valymo įrenginių, akumuliacinės talpyklos įrengimas, planuojama atskirose Vilniaus zonose centralizuotą šilumos tiekimą vykdyti žemesne temperatūra, nagrinėjama galimybė centralizuotai vėsinti naujai statomų pastatų kompleksą ir t.t.

Tuo metu Estijos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Siim Umblea apžvelgė energetinę šalies situaciją. Pasak jo, apie 20 % šilumos Estijoje vis dar gaminama iš gamtinių dujų, kurių kaina ir prieinamumas išlieka didele problema.

„Kai kurie šilumos tiekėjai vietoj gaminių dujų degino pigesnę skalūnų alyvą, tačiau susiduriama su aplinkosaugos problemomis. Taip pat atsiranda iššūkiai dėl tvarios biomasės naudojimo, įgyvendinant AEI direktyvos reikalavimus. Diskutuojama ir ieškoma naujų technologinių sprendimų ir reguliacinių mechanizmų, skatinančių jų diegimą. Iš kitos pusės šalyje susiduriama su visuomenės neigiamomis reakcijomis dėl miškų kirtimo, medienos granulių gamybos, vėjo elektrinių plėtros, saulės jėgainių statybų“, – problemas Estijoje atskleidė S. Umblea.

Tačiau Estija turi ir kuo pasigirti. Šiuo metu šalies CŠT sektoriuje jau įdiegta: 8,7 MW galios šilumos siurblys, Tartu mieste prieš metus baigtas įgyvendinti šilumos akumuliacinės talpyklos projektas, kai kurios CŠT sistemos jau pritaikytos žemesnių parametrų šilumos tiekimui, o 3 miestuose jau veikia centralizuoto vėsinimo sistemos.

Įdomu ir tai, kad Estijoje šį šildymo sezoną nustatyta maksimali šilumos kaina (8 ct/kWh), kurią gali mokėti buitiniai šilumos vartotojai. Kainos dalį viršijančią šią ribą apmoka valstybė iš biudžetinių lėšų. Sistema paprasta ir nereikalauja milžiniško darbo, kurį Lietuvoje nesuspėdamos vykdo savivaldybės, nagrinėdamos individualų kiekvieno vartotojo prašymą.

Švedijos inovacijos ir bendradarbiavimo galimybė

RISE instituto mokslininkai susitikime didžiausią dėmesį skyrė bendrystės temoms – pristatytos Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vykdomos technologijų bendradarbiavimo programos, jų kuriamos pridėtinės vertės, finansavimo galimybes iš ES ir IEA finansavimo fondų. Susitikimo dalyviai taip pat aplankė Geteborgo šilumos tinklų įmonę, kuri veiklą pradėjo dar 1953 m.

Šiandien prie CŠT sistemų prijungta maždaug 90 % visų Geteborgo pastatų. Maždaug 77 % šilumos vartotojams tiekiama iš pramonės įmonių perteklinės šilumos, atsirandančios technologinių procesų metu. Apie 18% šilumos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių, 5 % – iš iškastinio kuro. Vasarą, kai centralizuoto šildymo poreikis mažas, miesto savivaldybei priklausanti „Geteborg Energi“ gamina ir centralizuotai tiekia vėsumos energiją pastatams. Tuo tikslu vasarą į CŠT sistemas tiekiamas 95 oC laipsnių temperatūros vanduo, kuris naudojamas absorbcinių šaldymo mašinų veiklai. Dėl šilumos nuostolių vasarą nesijaudinama, nes jie maži, o prarandama šiluma (iš atliekų) daug nekainuoja.

„Geteborg Energi“ siekia iki 2030 metų tapti klimatui neutralia energetikos įmone. Numatomi tvarumo tikslai: iki 30 % sumažinti šilumos vartojimą pastatuose, 90 % sumažinti neigiamą aplinkos poveikį transporto ūkyje, žaliaisiais pirkimais skatinti biologinę įvairovę, mažinti kenksmingų medžiagų naudojimą bei 40 % sumažinti išmetamų atliekų kiekius.

Daugiausia investicijų planuojama naujos biokuro kogeneracinės jėgainės (170 MW elektrinės galios generatorius) statybai. Esamus gamtinių dujų gamybos šaltinius pakeisianti jėgainė turėtų pradėti veikti 2025–2026 m. Anot įmonės atstovų, joje bus deginamas biokuras, galimai, importuojamas iš Baltijos šalių.

Renginys buvo organizuotas vykdant projektą „Baltic collaboration about district heating“ (Baltijos šalių bendradarbiavimas CŠT klausimais), kuriuo siekiama sukurti bendradarbiavimo tinklą tarp Baltijos jūros regiono valstybių, spręsti su centralizuotu šildymu susijusias problemas ir jas modernizuoti. Atsižvelgiant į dalyvių keliamas aktualijas ir problemas, sutarta inicijuoti ir įgyvendinti tolimesnius bendrus žinių-patirties perdavimo ir mokslo-tiriamuosius projektus, pagrindinį dėmesį skiriant švariam, efektyviam ir tvariam centralizuotam šildymui bei vėsinimui Baltijos jūros regione.

Pažymėtina, kad Baltijos ir Skandinavijos šalys pasižymi didžiausia ES centralizuoto šildymo dalimi miestuose (apie 50 % poreikio), todėl CŠT technologijos yra labai svarbios šioms šalims. CŠT infrastruktūra vis labiau naudojama ekonomikos dekarbonizacijai ir energijos apsikeitimui tarp gamintojų ir vartotojų. Tai geras pagrindas regiono šalių bendradarbiavimui siekiant tvarios energetikos Baltijos jūros regione.

Straipsnį skaitykite: https://www.delfi.lt/tvarilietuva/verslas-pranesa/kaip-centralizuotas-silumos-tiekimas-atrodo-svedijoje-bei-ko-galime-is-ju-pasimokyti.d?id=92943821