Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
KAIP APSKAIČIUOJAMAS BUTO MOKESTIS UŽ CIRKULIACINĘ ŠILUMĄ („GYVATUKĄ“)?
AB „Panevėžio energija” 2022 m. spalio 14 d. pranešimas.
Gyventojai, gavę sąskaitas už rugsėjo mėnesį suvartotą šilumą, mokės daugiau nei rugpjūčio mėnesį. Už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“) Panevėžio daugiabučių namų gyventojai rugsėjį vidutiniškai mokės 13,73 Eur, kai rugpjūtį vidutinis mokestis sudarė 9,17 Eur. Dėl ko padidėjo mokestis už „gyvatuką“?
AB „Panevėžio energija“ duomenimis, didesnes sąskaitas rugsėjo mėnesį lėmė padidėjusi šilumos kaina ir suvartotas šilumos kiekis. Palyginus su rugpjūčio mėnesiu, šiluma dėl padidėjusių kuro kainų brango 31 proc., o Panevėžio daugiabučių namų butui sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai palaikyti padidėjo vidutiniškai 14 proc. Visa tai turėjo įtakos padidėjusiam „gyvatuko“ mokesčiui.
Kaip apskaičiuojamas „gyvatuko“ mokestis?
Ne šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, kai karštas vanduo ruošiamas namo individualiu bendro naudojimo šilumokaičiu, šilumos apskaitos prietaisu užfiksuota visa šiluma paskirstoma vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintais šilumos paskirstymo metodais. Iš bendro name suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, sunaudotas karštam vandeniui ruošti, o likęs šilumos kiekis proporcingai dalinamas namo butų skaičiui. Konkrečiam butui priskirtas šilumos kiekis dauginamas iš šilumos kainos. Gauta suma sudaro mokestį už „gyvatuką“, sąskaitose įvardijamą kaip „Cirkuliacinė šiluma“.
Pavyzdžiui, bendro namo suvartotas šilumos kiekis per mėnesį buvo 18,155 MWh. Šilumos kiekis, sunaudotas karštam vandeniui ruošti sudarė 10,069 MWh. Vadinasi, 18,155 MWh – 10,069 MWh = 8,086 MWh arba 8086 kWh – toks šilumos kiekis buvo panaudotas cirkuliacijai name palaikyti.
Name iš viso yra 40 butų. Taigi šilumos kiekis, panaudotas cirkuliacijai name, dalinamas iš butų skaičiaus – 8,086 MWh : 40 butų = 0,20215 MWh arba 202,15 kWh.
Šilumos kaina su PVM rugsėjo mėnesį buvo 10,50 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kainos, gauname „gyvatuko“ mokestį: 202,15 kWh x 10,50 ct/kWh x 100 = 21,33 Eur
Ne šildymo sezono metu, esant atvirai šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemai, panevėžiečiams mokestį už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) sudaro šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotas šilumos kiekis, padalytas iš butų skaičiaus.
Prasidėjus šildymo sezonui keičiasi šilumos paskirstymas
Informuojame, kad šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį suvartotas šilumos kiekis daugiabučiuose namuose, ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, pagal apskaitos prietaisų rodmenis bus paskirstomas patalpų šildymui, karštam vandeniui ruošti, karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“). Šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį, kiekvieno atskiro daugiabučio namo buto mokestis už vonios šildytuvą („gyvatuką“) tampa beveik pastovus – priklauso nuo mėnesio dienų skaičiaus.
Primename, kad šilumos tiekėjas namo vidaus sistemose nei šildymo, nei karšto vandens temperatūros nereguliuoja. Už tai atsakingi namų vidaus sistemų prižiūrėtojai, todėl jeigu bute „gyvatukas“ per karštas ar per vėsus gyventojai turėtų kreiptis į juos.
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.