Orai vis labiau šąla, naktimis vietomis termometro stulpeliai nukrenta net iki -3 °C šalčio, ir dažnas daugiabučio namo gyventojas kelia klausimą, kada įjungs tą šildymą? Šilumos tiekimo įmonės nuolat cirkuliuoja karštą tinklų vandenį iki pastato įvado, nes šilumos punkte visus metus ruošiamas buitinis karštas vanduo. Jeigu pastato vidaus šildymo sistema paruošta, paleisti šildymą paprasta – tereikia atsukti keletą sklendžių, fiksuoti prietaisų parodymus. Tą turi atlikti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, kurį, gyventojų pasirinkimu, samdo pastato administratorius, savininkų bendrija ar kitas namo valdytojas.

Kiekvieno pastato savininkai, įskaitant ir daugiabučių gyvenamųjų namų, gali pradėti šildymą savo (daugumos) nuožiūra, atsižvelgiant į klimato sąlygas ir nepažeidžiant higienos normų. Kaip priimti tokį sprendimą ir kaip jį įgyvendinti numato teisės aktai (daugiau informacijos https://lsta.lt/sildymo-sezono-pradzia/)

Sprendimą apie visuotinio šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija. Teisės aktais nustatyta, kad šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10° C.

Ne visus šilumos vartotojus tenkina toks vėlyvas šildymas ir jie dažnai tuo nepatenkinti, kadangi butuose temperatūra atvėsta iki 16 – 17 °C. Kita dalis gyventojų ragina pradėti šildymą kuo vėliau, nes taip „sutaupytų“ pinigų už šilumos sąskaitas. Tačiau neįvertinama pati gyvenimo kokybė. Preliminariais skaičiavimais, 60 kv. m. buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų, vidutiniškai šiuo pereinamuoju laikotarpiu išleistų apie 1,3 Eur per dieną. Taigi, šiluma šiuo atveju kainuoja turbūt daug mažiau negu galimos išlaidos vaistams susirgus.

Bendros nuomonės priėmimas gana komplikuotas procesas, tačiau pažymėtina, kad miestuose, kuriuose visi ar dauguma šilumos punktų yra šiuolaikiniai automatiniai, juose įdiegta įranga jautriai reaguoja į lauko temperatūrą ir šilumos tiekimą sumažina ar visiškai sustabdo, jeigu atšyla oras. Tad šiluma tokiuose pastatuose vartojama taupiai, patalpos neperkaitinamos, žmonės gyvena jaukiomis sąlygomis, o kelių dienų sąskaitos dėl ankščiau pradėto šildymo nereikšmingos.         

Štai Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šiemet šildymo sezonas, įskaitant ir daugiabučiams namams, paskelbtas nuo rugsėjo 25 d., kad nepažeistų žmonių teisės gyventi higieniškomis sąlygomis, nes temperatūra gyvenamosiose patalpose nesiekia ir 18 ^oC. Jeigu atskiras namas nenori pradėti šildymo jis gali tai įgyvendinti, tačiau tokių pastatų vienetai.

Kai kurių savivaldybių politikai delsia paskelbti šildymo sezoną daugiabučiuose, nes prognozuojama, kad po šaltesnių orų kažkada atšils, todėl jų gyventojams šilumos teks palaukti – tegul dar pakenčia. Įsitikinimas, kad jeigu šiluma tiekiama centralizuotai, tai gyventojai turi šalti ir laukti politikų malonės kol paskelbs šildymo sezoną, yra klaidingas ir kuria neigiamą požiūrį į centralizuotą aprūpinimą šiluma bendrai. Šiuolaikiniai pastatų technologiniai įrengimai Lietuvoje jau suteikia galimybę vartotojams tiekti šilumą ir palaikyti norimą butuose temperatūrą, kad ir ištisus metus. Tereikia priimti bendrą namo gyventojų sprendimą, tačiau jei pastato administratorius nepadeda, tai padaryti yra gana sudėtinga.

Naujas galimybes modernizuoti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens reguliavimo sistemas suteikia nuo šių metų taikoma valstybės parama Klimato kaitos programos lėšomis. Nuo kitų metų prasideda „inžinerinė“ ar „mažoji“ renovacija, kuri finansiškai parems tokius projektus. Taip valstybė pasirengusi padėti gyventojams modernizuoti pastato šilumos punktą, subalansuoti stovus ir šildymo prietaisus, įsirengti individualų šildymo reguliavimą bei apskaitą butuose, kad energija būtų vartojama taupiai, o žmonės gyventų patogiai.    

Dabar šiluminės energijos kainos yra palankios vartotojams, svarbu, kad šilumos vartojimas pastate būtų efektyvus. Kviečiame susitikti su namo valdytoju (bendrijos pirmininku arba administratoriumi), kitaip domėtis šildymo sistemų modernizavimu, ir nebebijoti šildymo sezono pradžios.