Politikai ateina ir išeina, bet šilumos vartotojai ir jų aprūpintojai šiluma bei karštu vandeniu lieka su savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Kaip įprasta, valdantiesiems viskas gerai, opozicijai priešingai. O kaip patys proceso dalyviai vertina dabartinę padėtį Lietuvos šilumos ūkyje: kas padaryta, o kas nepadaryta, kas yra realu, o kas tik svajonės, ko tikimasi iš politikų ir jų suformuotų valdžios įstaigų? Šiuos ir panašius klausimus spalio 2 d Seime aptarė susirinkę šilumos tiekimo įmonių vadovai, savivaldybių atstovai, įstatymų leidėjai, vykdomosios valdžios atstovai ir ekspertai.

Šildymo sezono pradžia įprastai kelia didelį ažiotažą Lietuvos miestuose, nes nuomonės gana griežtai pasiskirsto – vieni pasisako už šildymą ir normalias gyvenimo sąlygas, o kiti siūlo kentėti ir sutaupyti kelis eurus. Panagrinėkime visus „už“ ir „prieš“.  

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad 2024-2025 metų šildymo sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau, bet mažėjimą gali užgožti PVM didinimas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų.