Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Į Lietuvą atplukdytas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius: užtikrins sinchroninį darbą su Lenkija
2021 m. gegužės 13 d. LR energetikos ministerijos pranešimas.
Į Klaipėdos uostą atgabentas ir ketvirtadienį į baržą pakrautas autotransformatorius, skirtas Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimui. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vykdomas šalies energetinę nepriklausomybę didinantis projektas yra vienas svarbiausių Lietuvai kryptingai siekiant sinchronizacijos ir integracijos su kontinentinės Europos tinklais.
Lietuvos elektros energetikos sistemos techninis pasirengimas sinchronizacijai – esminis energetinės nepriklausomybės stiprinimo elementas. Iki šiol kalbos apie sinchronizavimą tebuvo kalbos. Šis įrenginys tas kalbas paverčia tikrove. Jis leis mūsų sistemą tiesiogiai sujungti su europiniais elektros tinklais. Galingiausias Baltijos autotransformatorius – pirmasis iš trijų įrenginių, kurie sudarys „LitPol Link“ jungties šerdį ir leis Baltijos šalių elektros sistemoms veikti vienu dažniu – kitaip tariant, sinchroniškai – su kontinentine Europa. Po kelių mėnesių užbaigus „LitPol Link“ projektą būsime pasiruošę sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos bandymui“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„LitPol Link“ jungtis su Lenkija yra mūsų vartai į Vakarų Europą, o šis autotransformatorius – raktas į juos. Naujoji įranga atveria mums galimybę jau šiemet išbandyti mūsų pasirengimą sinchroniniam darbui su Lenkijos energijos perdavimo sistema, jei to prireiktų. Dar du autotransformatoriai Lietuvą pasieks artimiausioje ateityje. Esu dėkingas „Litgrid“ kolegoms, kurie nepaisydami pandemijos nulemtų sudėtingų sąlygų dalyvavo Turkijoje esančioje gamykloje vykusiuose bandymuose, užtikrinant tiekiamos įrangos kokybę dar gamybos procese. Vykdydami šiuos darbus, lygiagrečiai vykdome kitus sinchronizacijai su kontinentine Europa svarbius projektus, kurių didžiausias – jūrinės jungties „Harmony Link“ statyba“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Naujojo 400/330 kV galios autotransformatoriaus kelionė prasidėjo daugiau nei prieš mėnesį. „General Electric“ gamykloje Gebzėje, Turkijoje, pagamintas įrenginys buvo nugabentas į Derindžės uostą ir, pakrautas į laivą, iki Lietuvos keliavo daugiau nei 7000 km per Viduržemio jūrą, Atlanto vandenyną ir Baltijos jūrą.
Atplukdytas į Klaipėdą autotransformatorius ketvirtadienį buvo pakrautas į baržą Klaipėdos konteinerių terminale.
„Didžiuojamės galėdami dalyvauti šiame strateginiame tarpvalstybiniame energetikos projekte ir prisidėti prie Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Nors mūsų terminalas ir specializuojasi sunkiasvorių ir nestandartinių gabaritų krovinių krovoje, tačiau kiekvienas toks unikalus krovinys reikalauja preciziško operacijos planavimo ir ypač aukšto visų bendradarbiaujančių šalių profesionalumo. Džiaugiamės, kad krovinys pristatytas saugiai ir operatyviai“, – teigia Vaidotas Šileika, bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas“ generalinis direktorius.
Vidaus vandens kelių direkcijos barža autotransformatorių Kuršių mariomis ir Nemunu iki Kauno krovinių uosto plukdys tris paras. Kaune 164 tonas sveriantis įrenginys bus perkeltas ant 39 m ilgio vilkiko ir specialios platformos sąstato, kuris, padedamas dar vieno vilkiko, nugabens krovinį į Alytaus rajone esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį. Vežant autotransformatorių bus stabdomas eismas, todėl jo kelionė iš Kauno į Alytų vyks nakties metu.
Iš viso „LitPol Link“ bus sumontuoti trys tokie autotransformatoriai, planuojama, kad antrasis ir trečiasis bus atgabenti vasarą.
Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis „LitPol Link“ plečiama įrengiant tris 400/330 kV galios autotransformatorius, išplečiant 400 kV ir 330 kV skirstyklas, rekonstruojant elektros linijas, pertvarkant savųjų reikmių maitinimo 400 kV skirstyklą. Bendros projekto investicijos siekia 22,5 mln. Eur, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Įrengti autotransformatorius reikia tam, kad po sinchronizacijos 2025 metais „LitPol Link“ jungtis galėtų veikti visu galingumu ir sinchroniniu režimu su Lenkijos tinklais. Šalia Alytaus esanti elektros infrastruktūra – kertinė visam sinchronizacijos projektui, kadangi būtent per „LitPol Link“ jungtį bus sinchronizuojamas Baltijos šalių ir žemyninės Europos elektros tinklų dažnis.
„LitPol Link“ jungties išplėtimas yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.
Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.