Straipsnis publikuotas 2022 m. liepos 19 d. portale www.alfa.lt

Ekspertų nuomone, išskyrus „Achemą“, suvartojančią daugiau kaip pusę šalyje suvartojamų dujų, visi kiti vartotojai galėtų be jų apsieiti – alternatyvų iškastiniam kurui yra pakankamai.

Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba be dujų Lietuvoje galėtų visiškai apsieiti jau 2030 m.

Individualūs ūkiai, dujas naudojantys viryklėse ir šilumos boileriuose, sparčiai keičia į kitus sprendimus, pavyzdžiui, įsirengia šilumos siurblius.

Kiek sudėtingesnė situacija pramonės įmonėse, bet ir jas investuoti į kitus šaltinius vers nekonkurencinga dujų kaina. Vis dėlto artimiausią žiemą rekordiškai aukštos dujų kainos dar kandžiosis ir vers susiveržti diržus ir gyventojus, ir pramonę.

Laukia sunki žiema Prognozuojama, kad ateinantį sezoną dėl rekordiškai išaugusių gamtinių dujų kainų Lietuvos vartotojai už šilumą mokės ne mažiau, o gal ir daugiau nei praėjusią žiemą.

Laukia sunki žiema

Prognozuojama, kad ateinantį sezoną dėl rekordiškai išaugusių gamtinių dujų kainų Lietuvos vartotojai už šilumą mokės ne mažiau, o gal ir daugiau nei praėjusią žiemą. Nuo rusiškų dujų ypač priklausančioje Vokietijoje prognozuojamos iki trijų kartų didesnės sąskaitos už šildymą.

Anksčiau Vokietija iš Rusijos importuodavo 55 proc. suvartojamų dujų, šiuo metu srautas beveik sustojęs. Naujienų portalo Alfa.lt kalbinti ekspertai mano, kad padėtis Lietuvoje nėra tokia grėsminga, nes dujų vartojimas šalyje, ypač šilumos gamyboje, pastaruoju metu mažėjo ir toliau mažės.

Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams, kurie be dujų neapsieis, kitą žiemą, kaip ir praėjusį šildymo sezoną, dalį kainos kompensuos Vyriausybė. Tačiau Vilniuje, kur šiluma dėl aukštų dujų kainų pernai brango labiausiai Lietuvoje, iš esmės niekas nesikeis.

Šilumą gaminant iš brangių gamtinių dujų, vilniečiai ir toliau gaus bauginančias sąskaitas ir ne visi galės pretenduoti į valdiškas kompensacijas. Prognozuojama, kad valstybės kontroliuojamos įmonės „Ignitis grupė“ statomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas visu pajėgumu pradės veikti jau pasibaigus šildymo sezonui. Vilniuje beveik pusė centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš rekordiškai brangių dujų, ir tai yra „prasčiausias“ rodiklis tarp šalies savivaldybių.

Daugiausia degins Vilnius

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad didžioji dalis centralizuotos šilumos tiekėjų turi katilines, kurios degina kitas kuro rūšis, pirmiausia biokurą, kuris sudaro apie 75 proc.

„Likusią dalį dengdavome dujomis arba skystuoju kuru. Kol dujos buvo pigios, piko metu buvo deginamas šis iškastinis kuras. Dabar, kai dujos labai pabrango, žinoma, įmonės svarsto visus variantus ir vėl ruošiasi pirkti ir perka skystąjį kurą, kad sumažintų dujų dalį“, – sakė V. Lukoševičius.

Didelės katilinės, kurios turi mazuto ūkius, pasak jo, gali deginti mazutą, mažesnės – krosnių kurą ir lengvuosius naftos produktus. „Dujų daugiausia naudoja Vilnius, Kaune beveik nenaudojama, šiek tiek daugiau dujų deginama Klaipėdoje, Šiauliuose, o Alytuje jos sudaro apie trečdalį kuro“, – sakė V. Lukoševičius.

Praėjusią žiemą Vilniuje 44 proc. šilumos gaminta deginant rekordiškai pabrangusias gamtines dujas. Kuras sudaro apie 70 proc. šildymo kainos. Praėjusią žiemą Vilniuje 44 proc. šilumos gaminta deginant rekordiškai pabrangusias gamtines dujas. Jeigu Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas jau veiktų, šildymo sezono metu Vilnius apie 70 proc. visos suvartojamos šilumos pagamintų iš pigesnio biokuro.

Biokuras Lietuvoje, išskyrus sostinę, šilumos gamyboje sudaro apie 75 proc. Sostinės šilumos ūkio valdytoja savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) būsimam šildymo sezonui jau užtikrino 100 proc. būtino dujų kiekio.

Įmonė jau pasirašė sutartį su „Ignitis grupe“, kuri šešiems mėnesiams užtikrins dujų tiekimą. Vis dėlto konkreti dujų kaina priklausys nuo to, koks tuo metu bus Nyderlandų dujų indeksas (TTF indeksas). Nors VŠT siekė įsigyti dujų už fiksuotą kainą, tokio pasiūlymo nepateikė nė vienas rinkos dalyvis.

Tikslas – atsisakyti dujų

Kokios galimybės šilumos gamyboje iš viso atsisakyti gamtinių dujų? V. Lukoševičius tikina, kad atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamyboje yra ir politinis, ir taktinis, ir strateginis tikslas, ir jo siekiama gana ryžtingai. Atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamyboje yra ir politinis, ir taktinis, ir strateginis tikslas.

„Jeigu būtų (numatytu laiku 2021–2022 metų sandūroje – red.) pasileidusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė, mes jau beveik 90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gamintume iš biokuro ir kitų kuro rūšių, bet nenaudotume dujų. Ir pamažu iki 2030 m. šilumos gamyboje visiškai atsisakytume iškastinio kuro ir pereitume prie atsinaujinančių išteklių“, – teigė V. Lukoševičius.

Skaitykite daugiau: https://www.alfa.lt/verslas/energetika/gyvenimas-be-duju-imanomas-scenarijus-lietuvoje/260374/