Bendrovė Gren Trakai – teikia centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) paslaugas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, eksploatuoja 2 katilines Lentvaryje ir 5 Trakuose. Įmonė yra Šiaurės Europos energetikos bendrovės „Gren“, kuri vykdo veiklą ir Lietuvoje, dalis. Bendrovė yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) palyginti naujas tikrasis narys, tad asociacijos administracijai svarbu susipažinti su įmonės veikla, eksploatuojamais įrenginiais, aptarti aktualijas, planus ir, žinoma, išgirsti lūkesčius asociacijos veiklai. Tuo tikslu įmonėje apsilankė LŠTA atstovai Valdas Lukoševičius ir Vytautas Džiuvė, susitiko su įmonės direktore Nelija Griniūte ir vyriausiais specialistais. Direktorė papasakojo apie įmonės veiklos aktualijas, pasiekimus ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti.

Trakų miesto ypatybė – tai nacionalinio parko teritorija su daugybė istorinių ir kultūrinių valstybės saugomų objektų. Tai sukuria įvairių reikalavimų ir apribojimų, su kuriais susiduria energetikos ir komunalinių paslaugų tiekėjai. Tai bene svarbiausia priežastis, kad Trakų miesto daugiabučiai ir kiti pastatai centralizuotai aprūpinami šiluma, gaminama dujinėje katilinėje.

Dujinė katilinė moderni, joje sumontuoti trys vandens šildymo katilai. Aukštą jų energetinį efektyvumą užtikrina kondensaciniai ekonomaizeriai ir automatinis katilinės valdymas. Katilinėje sumontuota tinklų papildymui paruošto vandens talpykla. Rezervinis kuras (skystas), saugomas specialiame rezervuare sumontuotame katilinės pastate. Degikliai turi galimybę deginti abi kuro rūšis.

Įmonės vadovai puikiai supranta valstybės tikslą – pilnai atsisakyti šildymui iškastinio kuro, tad aktyviai ieško naujų technologinių sprendimų. Nagrinėja įvairias atsinaujinančios energijos technologijas, tačiau miesto specifika sukuria daug kliūčių jų įgyvendinimui. Alternatyvių šilumos šaltinių įrengimo sąnaudos gali padidinti kainas šilumos vartotojams, nes jų įrengimas būtų tolokai nuo miesto centro. Todėl įmonė, kaip ir kiti šilumos tiekėjai, laukia kvietimų ES paramai, kurie vis atidėliojami. Žinoma, realiai šilumos kainas mažintų tik investicinės dotacijos, o ne paskolos, kad ir lengvatinės.

Kita ežerų apsupto Trakų miesto ypatybė – tai aukšti gruntiniai vandenys, kurie reguliariai užpila kai kurias vamzdynų trasas mieste. Tad išorinės vamzdynų korozijos prevencija, trasų drenavimas ir remontai kelia daug rūpesčių bendrovės specialistams, o taip pat didina realias sąnaudas. Šios gi ne visada įvertinamos ekonominio reguliatoriaus – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), kadangi dažnai neatsižvelgiama į specifines įmonės veiklos sąlygas. CŠT vamzdynų keitimas ar naujų klojimas Trakuose ypatingai komplikuotas dėl didelio užstatymo tankio ir specifinių apribojimų mieste. Tad atskiriems pastatams ar net
kvartalui aprūpinti šiluma įrengtos atskiros kompaktiškos ir automatiškai veikiančios dujinės katilinės.

Lentvario šilumos vartotojai, prijungti prie CŠT sistemos, aprūpinami šiluma, gaminama naudojant smulkintą medieną miesto pakraštyje veikiančioje katilinėje. Smulkinta mediena tiekiama atskirai iš dviejų sandėlių – tai padidina katilo aprūpinimo biokuru patikimumą.

Katilinėje veikia 5 MW vandens šildymo katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu. Tarp jų įrengtas skruberis, kuriame iš degimo produktų „plaunamos“ kietosios dalelės ir padidinamas dūmų santykinis drėgnumas. Taip „paruoštas“ dūmų srautas sudaro palankesnes sąlygas vandens garų kondensacijai už skruberio esančiame ekonomaizeryje. Šis įrenginys retai sutinkamas Lietuvos katilinėse, nors gana įprastas Skandinavijos šalyse, kai iš tinklų grįžtančio vandens temperatūra yra aukštesnė.

Šilumos tiekimo patikimumas Lentvario mieste užtikrinamas kitame CŠT magistralės gale įrengtos dujinės katilinės pagalba.

Gren Trakai vadovai susitikimo metu pažymėjo kai kuriuos neadekvačius VERT atstovų sprendimus. Pavyzdžiui, energetinės krizės laikotarpiu šilumos tiekėjai buvo raginami apsirūpinti dujomis ilgalaikiais sandoriais, tačiau taip nupirktų dujų kainų vėliau nepripažino VERT ir tai nulėmė didžiulius finansinius nuostolius įmonei. Kaip ir kitiems mažiesiems šilumos tiekėjams kelia abejonių sudėtinga ir smulkmeniška VERT taikoma šilumos kainodara, kurios nesupranta nei savivaldybės, nei šilumos vartotojai. Susitikimo dalyviai sutiko, kad kai kurios valdžios įstaigos mažai padeda, o kartais netgi trukdo vykdyti ir plėsti Lietuvos miestams svarbias komunalines bei energetines paslaugas.