Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Gentvilas: urėdijos sustabdys biokuro brangimą
Nurodymas miškų urėdijas dalį medienos skirti biokurui ir jį be tarpininkų parduoti šilumos gamintojams sustabdys spartesnį šio kuro brangimą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jo teigimu, urėdijos biokurą tiesiogiai parduos už savikainą, be to, jo žaliava nebus išvežta iš Lietuvos ar parduota brangiau per tarpininkus.
„Biokuras, aišku, brangsta, bet jis brangsta ne šešiais-septyniais ar 10 kartų, kaip dujos, o dviem kartais. (…) Bet mes sustabdysime brangimą normalia kaina – tai, kas kainuoja urėdijoje nukirsti, sumalti, atvežti, tai nebus perteklinio pelno, normalia savikaina. Nes jeigu mes to dabar nedarytume, tai yra pavojus, kad nupirkti kelmai, šakos, malkinė, plokštinė mediena bus eksportuota arba pakeliui tarpininkai užsidės nemažus antkainius, tai mes tą sukontroliuojame“, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė S. Gentvilas.
Anot jo, urėdijos įpareigotos biokuro gamybai skirti 20 proc. malkinės medienos ir ją tiesiogiai parduoti aukcionuose.
„Urėdija tampa tiesioginiu biokuro tiekėju, Vyriausybės nutarimu urėdija įpareigota 20 proc. malkinės plokštinės medienos parduoti ne kaip žaliavą, bet gaminti iš jos biokurą ir tiesiogiai dalyvauti aukcionuose ir tiesiogiai šilumos tiekėjams parduoti perlipant tarpininkus“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Ministro teigimu, Vyriausybės nurodyto kiekio turėtų užtekti, nes biokuro dalį rinkoje gali padidinti ir medienos perdirbimo įmonės.
„Užteks tikrai. Lietuvoje sudeginama maždaug 4 milijonai kietmerių biokuro per metus. Urėdija pati anksčiau parduodavo 400 tūkst. kietmetrių miško kirtimo atliekų – kelmų ir taip toliau – tik dešimtadalį. Didžioji dalis ateidavo po lentpjovių, nes supjausčius rąstą lieka 50 proc. lenktos, 50 proc. skiedrų, tai dabar mes raginame pramoninkus jas parduoti miestų ir miestelių šilumininkams, kad biokuro perteklius pasiūloje ir jis atpigtų“, – aiškino S. Gentvilas.
Anot jo, urėdijos pagal naująją tvarką jau tiekia biokurą šilumos gamintojams, tam naudojama mediena iš teritorijos Rūdninkuose, kur bus įrengiamas karinis poligonas.
„Dabar jau tai vyksta ir Rūdninkų poligonas, kuriame ruošiama NATO bazė, jos mediena bus neparduodama tiesiog aukcionuose, bet pačios urėdijos sumaltas biokuras ir vežamas tiesiogiai miestų ir miestelių šilumininkams, be tarpininkų tiesiogiai parduodamas. (…) Už reguliuojamą savikainą“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį laikinai – dvejiems metams – penktadaliu apribojo medienos pardavimų rinką, siekiant didinti biokuro žaliavos pasiūlą šalies elektros ir šilumos gamybos rinkoje uždraudus ją įvežti iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Reikia suprasti, kad 15 mln. kietmetrių medienos nebus perkama iš Rusijos ir Baltarusijos, nes nenorime mokėti jiems pinigų, tai tie 15 mln. kietmetrių yra deficitas tiesiog, medienos kaina didėja, mes per 2-3 kartus apribojame jos eksportą. Interesas yra, kad ji būtų parduota čia tiesiogiai“, – penktadienį sakė S. Genvilas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva Vyriausybė birželio viduryje pakeitė prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą, keičiantį aukciono ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims rezultatų nustatymo būdą. Pagal jį įsigyjant iki 1 tūkst. kietmetrių medienos galima be jokių apribojimų, kitiems pirkėjams maksimalus jos kiekis nustatomas atsižvelgiant į jų pirkimo istoriją. Teigiama, kad tai apsaugos nuo spekuliacijų rinkoje ir užtikrins žaliavą vietos gamintojams.
Šaltinis: BNS, 2022 m. rugsėjo 2 d. www.delfi.lt
Kitos naujienos
Šventosios katilinės atnaujinimui nacionalinis plėtros bankas ILTE paskolino 117 tūkst. eurų. Numatoma, kad modernesnė katilinė šildys daugiabučius, mokyklą ir darželį.
Rusija prieš Naujuosius metus bandė surengti sabotažą Lenkijoje, kuris galėjo sukelti didelio masto elektros tiekimo sutrikimą, pareiškė šalies skaitmeninių technologijų ministras.
Energetikos ministerija, 2025 m. gruodžio 18 d. organizavo diskusiją dėl atsinaujinančios energetikos plėtros lėtėjimo tendencijų, kurios metu buvo diskutuojama, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių projektų įgyvendinimą ir tvarios plėtros tęstinumą.

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.