Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
FINANSINĖ PARAMA
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2021/02/210215_LEA.jpg)
2021 m. vasario 15 d. VšĮ Lietuvos energetikos agentūros pranešimas.
Šioje dalyje pristatome valstybės siūlomas finansinės paramos priemones, taip pat savivaldybių skiriamas kompensacijas, kurias nustatytąja tvarka gali gauti nepasiturintys energijos vartotojai, ir pateikiame svarbiausią informaciją, ką reikia žinoti siekiantiems gauti minėtą paramą. Skirsnyje „Finansinės paramos priemonės“ teikiame informaciją apie galimybes pasinaudoti nurodytomis Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir kitų institucijų administruojamomis finansinės paramos priemonėmis, o skirsnyje „Kompensacijos nepasiturintiems energijos vartotojams“ – apie kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.
Telefonas pasiteirauti – 8 680 13 984.
Finansinės paramos priemonės
Skirsnyje „Finansinės paramos priemonės“ rasite informacijos apie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir kitų institucijų administruojamas finansinės paramos priemones, skirtas buitiniams energijos vartotojams, viešosios paskirties pastatų valdytojams, pramonės įmonėms, transporto infrastruktūros administratoriams, kitiems subjektams.
Ši informacija yra sistemiškai peržiūrima ir atnaujinama, siekiant sukurti finansinės paramos teikimo atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių duomenų bazę.
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2025/02/250204_EM.png)
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.