2025 m. birželio 3–5 d. Prahoje (Čekijoje) vyko 43-asis tarptautinis centralizuoto šilumos tiekimo, vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos kongresas „Euroheat & Power 2025“, pavadintas „Vyksta šilumos pokyčiai“ (The Heat Transition in Action).

Kongrese dalyvavo ekspertai, verslo lyderiai ir vadovai, vietos valdžios institucijų atstovai, parodos dalyviai – verslo įmonių atstovai iš visos Europos. Tai yra unikalus forumas, skatinantis keitimąsi žiniomis, partnerystę ir bendradarbiavimą energetikos srityje. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos analitikas Vytautas Džiuvė kongrese dalijosi informacija apie procesus, vykstančius Lietuvos šilumos energetikoje.

Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius išgyvena reikšmingas transformacijas, kurias lemia atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) technologijų plėtra, anglies dioksido emisijų mažinimo tikslai bei vis glaudesnė energetikos sektorių integracija. CŠT vis labiau įsitvirtina kaip strategiškai svarbi infrastruktūra, prisidedanti prie klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo, energetinės sistemos dekarbonizacijos bei tiekimo saugumo stiprinimo tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

Kiekviena šalis ir miestas pasižymi unikaliomis savybėmis, todėl vieno universalaus sprendimo nėra. Siekiant tvarios plėtros, būtina diegti įvairius kompleksinius energijos gamybos šaltinius, pritaikytus nacionaliniam ir vietos kontekstui. Akivaizdu, kad spartesnei CŠT plėtrai reikalingi lankstūs sprendimai ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, leidžiantis įveikti organizacines ribas. Atsižvelgiant į vis sudėtingesnius energetikos sektoriaus iššūkius, būtinas pažangesnis ir integruotas sistemų planavimas, patikimesnis prognozavimas bei efektyvesnė eksploatacinė priežiūra.

Centralizuoto šildymo transformacijos Europoje

Šiuo metu Europoje veikia apie 19 000 įvairaus dydžio CŠT sistemų, kurių bendras tinklų ilgis siekia 199 028 km – nuo didelių, virš 1000 km ilgio integruotų tinklų sostinėse iki mažesnių, aptarnaujančių kelis savivaldybių pastatus ar gyvenamuosius kvartalus kaimo vietovėse. Centralizuoti šiluma tiekiama beveik 80 mln. gyventojų.

Atsinaujinančios energijos ir atliekinės šilumos dalis šilumos gamybos struktūroje Europoje pasiekė 44,1 %, o tai – 9,4 % augimas, palyginti su 2022 m. Iškastinio kuro kiekiai toliau mažėjo, jį keitė atsinaujinantys energijos ištekliai, įskaitant didelės galios šilumos siurblius ir elektrodinius katilus, kurių dalis padidėjo atitinkamai virš 60 % ir 80%.