Rusijos sukeltas karas Ukrainoje Europos Sąjungos valstybėse nulėmė energetikos krizę ir privertė europiečius nerimauti dėl brangstančių kainų bei turimų ribotų energijos išteklių. Europos miestai imasi skirtingų taupymo priemonių, o trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tęsiasi daugiabučių renovacija, suskubta plėsti saulės parkus ir ieškoti alternatyvių energijos šaltinių.

Rusija Europai iki šiol tiekė 40 procentų visų gamtinių dujų. „Reuters“ skaičiuoja, kad praeitais metais Rusija į ES valstybes eksportavo 155 mlrd. kubinių metrų dujų. 42,6 mlrd. kubinių metrų šių dujų eksportuota į Vokietiją, 29,2 mlrd. kubinių metrų – į Italiją, o 15,7 mlrd. kubinių metrų į Olandiją, teigia bbc.com. Europos Sąjunga artimiausiu metu planuoja sumažinti Rusijos dujų importą dviem trečdaliais bei tikimąsi, kad dabartinės sankcijos padės sumažinti iš Rusijos perkamą naftos kiekį, tačiau kol kas sunku prognozuoti, kaip pavyks šiuos planus įgyvendinti.

Šalims ieškant energetinių alternatyvų darosi vis aiškiau, jog pakeisti Rusijos gamtines dujas bus nelengva.

Gęsta šviesos gatvėse ir vėsta baseinai

Visos ES šalys artėjant šaltajam sezonui suskubo ieškoti alternatyvų dabartiniams energijos šaltiniams, o gyventojai taip pat pradėjo domėtis būdais, kaip suvartoti mažiau energijos. Vokietijos miestuose ribojamas karšto vandens tiekimas, pritemdomas gatvių apšvietimas bei uždaromi šildomi baseinai. Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Saksonijos regione esantis Dipoldisvaldas, karštą andenį gyventojams tiekia tik nurodytomis valandomis, rašo „Financial Times“.

Kai kurių miestų savivaldybės taip pat siūlo netiekti karšto vandens sporto klubams ir valstybiniams pastatams, išjungti istorinių pastatų apšvietimą ir šviesoforus nakties metu. Tokių priemonių jau šį mėnesį ėmėsi Hanoverio miestas – čia taip pat išjungė viešuosius fontanus, uždraudė mobiliuosius oro kondicionierius, šildytuvus. Kelno mieste jau dabar mažinamas gatvių apšvietimo intensyvumas, Berlyne atvirieji baseinai šildomi mažiau. „Hertie“ atliktas tyrimas rodo, kad vien nuo šių metų kovo iki balandžio mėnesio pramoninis dujų vartojimas Vokietijoje sumažėjo 11 proc., o šeimų ūkiuose – 6 proc.

Energijos suvartojimą sumažinti bando ir nuo rusiškų dujų itin priklausanti Italija. Šios šalies viešuosiuose pastatuose, kuriuose naudojami oro kondicionieriai, draudžiama nustatyti mažesnę nei 25 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Žiemą viešuosius pastatus bus leista šildyti tik iki 19 laipsnių šilumos, o institucijoms, nesilaikančioms tokių įstatymų, bus taikomos tūkstantinės baudos.

„Bocconi“ universiteto dėstytojo ir ekonomisto Vincenzo Galasso teigimu, Italija bando pasiruošti žiemai diversifikuodama savo energijos tiekėjus ir sudarydama sandorius su tokiomis šalimis kaip Alžyras. Atsižvelgdamas į dabartinį infliacijos lygį bei energetikos krizę, ekonomistas pasakoja, kad „vyriausybė taip pat bandė mažinti ekonominius sukrėtimus, pavyzdžiui, mažindama dujoms taikomą mokestį tam, kad kompensuotų dideles kainas. Vis dėlto dujų ir elektros kainos toliau auga ir bus dar didesnės rudenį bei žiemą.“

Prancūzijoje, kuri importuoja 16,8 proc. gamtinių dujų iš Rusijos, taip pat stengiamasi taupyti energijos resursus. Nuo šiol visoms parduotuvėms, kurios naudojasi oro kondicionieriais, yra draudžiama laikyti atviras lauko duris. Nesilaikančioms šio įstatymo bus skiriamos baudos, kurios gali siekti iki 750 eurų. Nors Prancūzija pati pasigamina 70 proc. savo branduolinės energijos ir nuo Rusijos tiekiamos elektros nėra priklausoma, tokiu būdu siekiama skatinti žmonių bei verslo sąmoningumą.

Sukruto ir kaimynai

Baltijos šalys imasi priemonių, padėsiančių sukaupti savo dujų rezervą. „Baltics News” duomenimis, Estijos energetikos kompanija „Eesti Gaas“ pasirašė kontraktą su Norvegijos energijos įmone „Equinor“ tam, kad užsitikrintų dvi teravatvalandes suskystintų gamtinių dujų ir taip pasiruoštų šaltajam periodui. Didelės pramonės įmonės Estijoje taip pat mažina energijos suvartojimą ir riboja produkcijos gamybą, kad išvengtų didžiulių energijos sąnaudų.

Latvijoje taip pat nesnaudžia įmonės, kuriančios planus, padėsiančius kovoti su energetikos krize. Viena įmonių grupė sukūrė sistemą, leidžiančią sunaudoti mažiau elektros reguliuojant gatvės apšvietimą. Dėl šios sistemos gatvių žibintai reaguoja į judesį, todėl jie užsidega tik tuomet, kai kelyje yra pėstysis ar transporto priemonė, o vėliau išsijungia ir taip sunaudoja 46 proc. mažiau elektros. Tokio pobūdžio projektais siekiama kovoti su energetikos krize ir taupyti resursus. Latvija taip pat imasi papildomų priemonių – šiuo metu šalies Vyriausybė stengiasi skirti daugiau lėšų saulės energijos elektrinėms statyti. Dar šių metų birželį atsinaujinančiosenergijos gamintoja „European Energy“ pranešė statysianti didžiausią saulės baterijų parką Latvijoje.

Kaip energetikos krizei ruošiasi Lietuva?

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kalbėdamas viešai tikino, kad Lietuva dujų tiekimą sau yra užsitikrinusi per „Independence“ terminalą. Jo teigimu, energetikos krizė labiau slėgs kitas šalis, kurios nėra apsirūpinusios alternatyvomis Rusijos importui. Toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad dėl išskirtinės situacijos energetikos produktų rinkoje gali prireikti ir papildomų sprendimų, tokių kaip mazuto naudojimas ar didesnio biokuro kiekio sunaudojimas.

Energetikosministerija taip pat informavo visuomenę, jog nuo liepos 27 d. galima teikti paraiškas gauti paramai, skirtai modernizuoti daugiabučių namų vidaus šildymą bei karštovandens sistemas. Tokie modernizavimo projektai leidžia mažinti išlaidas bei pasiekti maksimalų šilumos energijos efektyvumą. Imtis panašių priemonių savo gyventojus skatina ir trijų didžiausių Lietuvos miestų savivaldybės. Tiesa, kiekviena iš jų planuoja įgyvendinti skirtingus energijos taupymo projektus.

Vilnius susirūpino daugiabučių renovacija

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas akcentuoja renovacijos ir alternatyvių energijos šaltinių užtikrinimo svarbą. „Siekiant taupyti elektros energiją, 318 Vilniaus miesto savivaldybės įstaigų (kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigos, bibliotekos) per ateinančius dvejus metus įsirengs saulės elektrines ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines“, – pasakoja V. Benkunskas. Jo teigimu, šios institucijos taip galės patenkinti savo elektros poreikius.

„UAB „Vilniaus vandenys“ jau dabar iš susidariusio nuotekų dumblo išgauna dujas, iš kurių gaminama elektra, naudoja saulės elektrines. Šiuo metu bendrovė iš dumblo dujų ir iš saulės elektrinių pasigamina ketvirtadalį reikiamo elektros energijos kiekio, o plečiant šiuos projektus, per kelerius metus šis rodiklis pasieks trečdalį (29 proc.)“, – aiškina vicemeras.

Anot jo, pastatų renovacijos metu numatomas saulės elektrinių įrengimas. Pasak V. Benkunsko, artimiausiu metu tokios elektrinės bus įrengtos 53 renovuojamuose pastatuose.

V. Benkunskas taip pat pamini, jog daugiabučių ir individualių vienbučių bei dvibučių gyventojams, nusprendusiems atnaujinti šilumos punktus su priklausomąja sistema, nuo šių metų Vilniaus miesto savivaldybė skiria 50 proc. dalinį finansavimą. Jo teigimu, šaltojo sezono metu šilumos suvartojimas tarp renovuotų ir nerenovuotų pastatų skiriasi 27 proc., o po renovacijos „daugiabučio namo gyventojai šilumos sąskaitas bendrai galėtų sumažini beveik 4 tūkst. eurų per metus“.

Vis dėlto V. Benkunskas taip pat siūlo kitų taupymo būdų: „Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojame užsandarinti izoliacinėmis medžiagomis. […] Šildomose būsto patalpose už radiatorių galima įrengti šilumą atspindinčius „ekranus“. Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais šilumos.“ Vicemeras taip pat pataria neužstatyti radiatorių baldais. neuždengti užuolaidomis, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.

Vicemeras pasakoja, kad Vilnius taip pat ruošiasi atnaujinti savo viešąjį transportą ir senuosius troleibusus „Škoda“ keisti naujais, autonominės ridos troleibusais, kurie sunaudoja žymiai mažiau energijos. Vilniuje taip pat planuojama mažinti gatvių apšvietimo intensyvumą tamsiuoju metu.

V. Benkunskas sako, kad Vilniaus savivaldybė taip pat planuoja įgyvendinti elektros poreikių balansavimo projektą, kuris turėtų padėti dar efektyviau naudoti elektrą: „Tam tikri elektros vartotojai, kurie įprastai naudoja didelio galingumo įrenginius (gamyklos, stambūs sporto objektai ir pan.), tais momentiniais laikotarpiais, kai mieste išauga elektros energijos poreikis, ribos savo įrenginių veikimą ir taip sumažins momentinį suvartojimą, kol elektros poreikis tinkle vėl sumažės iki normalaus lygio. Atsikūrus suvartojimui šie įrenginiai galės vėl imti veikti visu pajėgumu.“

Paklausus, ar Vilnius imsis papildomų aplinkosaugos projektų, jei šaltuoju periodu teks naudoti mazutą šildymui, vicemeras atsakė, jog šis laikinas sprendimas grįžtų tik vienam šildymo sezonui, „kol bus užbaigtos „Ignitis grupės“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko statybos“. V. Benkunskas pabrėžia, kad su tomis pačiomis problemomis šiuo metu susiduria visa Europa, tačiau Vilnius toliau vykdys aplinkosaugos projektus ir iki 2030 m. sieks tapti nulinio poveikio aplinkai miestu.

Kauniečiams – mažesnis šilumoskainų šokas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras pasakoja, kad pertvarkyta miesto centralizuoto šildymo sistema 90 proc. šilumos gamina naudodama biokurą. Kasmet atliekama šilumos trasų rekonstrukcija taip pat leidžia Kaunui būti mažai priklausomam nuo dujų kainų ir užtikrina energijos panaudojimo efektyvumą. P. Keras aiškina, kad šįmet Kaune bus atnaujinta 14 kilometrų šiluminių trasų, šis skaičius – rekordinis. Vienas šio atnaujinimo projekto etapų – Žaliakalnio šilumos vamzdynų keitimas, kuris, P. Kero teigimu, šilumos tiekimo nuostolius sumažinti turėtų beveik 40 proc.

Siekiant naudoti mažiau elektros, Kaune keičiami bei pritemdomi gatvių šviestuvai: „Per pastaruosius 5-erius metus į LED pakeisti visi šviestuvai miesto gatvėse. LED šviestuvai leidžia taupyti apie 60 proc. elektros energijos lyginant su senaisiais natrio. Nauja gatvių apšvietimo sistema taip pat leidžia pritemdyti apšvietimą miesto gatvėse nuo 22 val. iki 4 val. ryto. Vairuotojo akims beveik nepastebimas apšvietimo pokytis leidžia taupyti dar apie 50 proc. elektros energijos kas valandą.“

P. Keras pasakoja, kad Kaune taip pat „sparčiai plėtojamas saulės elektrinių tinklas ant miestui priklausančių viešųjų statinių“, o šių elektrinių pagamintą elektrą vėliau naudoja pačios švietimo įstaigos. „Švietimo įstaigose taip pat diegiamos išmaniosios šilumos valdymo sistemos, leidžiančios pagal poreikį reguliuoti naudojamos šilumos kiekį, savaitgaliais bei moksleivių atostogų metu“, – akcentuoja P. Keras.

Pasak jo, dujų naudojimas mieste sparčiai mažinamas atsisakant izoliuoto tinklo katilinių ir daugiabučius prijungiant prie centralizuoto tinklo. Iki šiol Kaune veikė 14 izoliuoto tinklo katilinių. Jų artimiausiu metu sumažės iki 8. P. Kero teigimu, tokie projektai jau dabar vykdomi Aleksoto, Panemunės ir Žemųjų Šančių rajonuose.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas pasakoja, kad norintiems taupyti miestiečiams itin svarbu prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemų. Jis taip pat akcentuoja gyvenamųjų pastatųrenovacijos svarbą ir dėl modernizavimo skatina gyventojus aktyviau kreiptis į savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrių.

Klaipėda šviesų negesins, bet ieškos ekologiškų sprendimų

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad konkrečių taupymo priemonių savivaldybė neplanuoja.

Šiuo metu jos svarbiausias prioritetas – laikytis Europos Sąjungos iškelto tikslo mažinti gamtinių dujų sunaudojimą. Direktoriaus teigimu, Klaipėdai tokia užduotis nėra didelė problema: „Klaipėdos atveju tie [suvartojimo] kiekiai yra nedideli, nes didžioji dalis mūsų energijos, būtent šildymo, yra [tiekiama] nepriklausomų tiekėjų, be to, „Klaipėdos Energija“ yra pastačiusi du biokuro katilus, tad mūsų gamtinių dujų ir mazuto poreikis yra tikrai nedidelis.“ Pašnekovo teigimu, kadangi esamus poreikius beveik patenkina minėti biokuro katilai ir nepriklausomi tiekėjai, iš papildomų energijos šaltinių gaunama vos 15 proc. miestui būtinos energijos.

G. Neniškis aiškina, jog planuojama pastatyti dar vieną biokurokatilą šalia savivaldybės perimtos geoterminės jėgainės, vis dėlto procedūros yra sudėtingos, tad statybos projektas vyksta ilgai. Klaipėda taip pat ruošiasi modernizuoti vienintelę Lietuvoje geoterminę jėgainę.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į dar vieną svarbią temą. Jis tikisi, kad su Vyriausybės pagalba ilgainiui bus atgaivinta po vakarine Lietuvos dalimi esanti geoterminė anomalija, kuri energija galėtų aprūpinti ne tik Klaipėdą, bet ir šalia esančias savivaldybes. „Tokiu atveju, sakykim, būtų naudojama visiškai ekologiškai atsinaujinanti energija, nereikėtų naudoti ir biokuro, kurio dabartiniu metu iš tikrųjų trūksta ir visos savivaldybės netgi pešasi dėl jo, kad kuo greičiau užsitikrintų jo tiekimą“, – teigia G. Neniškis.

Itin daug dėmesio Klaipėda nusiteikusi skirti saulės energijai. Administracijos vadovas pasakoja, kad vietoj konkrečių ribojimų įvedimų siekiama „modernizuoti, atnaujinti savo tiekimo linijas, pasididinti gamybos pajėgumus, plėsti saulės baterijų parkus“.

G. Neniškio teigimu, ketvirtadalis Klaipėdos viešojo transporto priemonių yra varomos ne tik dyzelinu, bet ir elektra bei gamtinėmis dujomis. Savivaldybė jau dabar yra pasirašiusi sutartį dėl dešimties papildomų elektrinių transporto priemonių pirkimo – keturios iš jų Klaipėdoje atsiras dar šiais metais.

G. Neniškis teigia, kad savivaldybių galimybės siekiant kovoti su energetikos krize yra ribotos. Anot jo, yra daug nepriklausomų šilumos naudotojų, kurie patys reguliuoja namų temperatūrą ir energiją naudoja nepriklausomai, tad daryti įtaką tokiems žmonėms beveik neįmanoma. Savivaldybės pajėgumus riboja ir kai kurių galimų sprendimų pasekmės. G. Neniškis pasakoja, kad Klaipėdoje vyko diskusijos apie mokyklų, darželių ir socialinių globos įstaigų šildymo temperatūros mažinimą. Vis dėlto svarstant tokius sprendimus atsiranda kitų problemų, pavyzdžiui, sergamumo augimas.

Savivaldybės administracijos direktorius tikisi, kad žmonės patys bus sąmoningi ir energijos suvartojimą mažins individualiai.

Šaltinis www.lrt.lt