Europos Komisija skyrė finansavimą energetikos inovacijoms: parama vandenilio ir CO₂ mažinimo sprendimams

2025-02-05

LR energetikos ministerijos pranešimas, 2025 m. vasario 4 d.

Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF). Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.

„Europos Komisijos skirtas finansavimas projektams Lietuvoje yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos regiono konkurencingumą ir energetinį savarankiškumą. Vandenilio infrastruktūros plėtra ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo sprendimai padės ne tik mažinti emisijas, bet ir skatins pramonės transformaciją, prisidedant prie Europos Sąjungos tikslo iki 2050 m. pasiekti neutralų poveikį klimatui“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriaus galimybių studijos etapui įgyvendinti skirtas 6,8 mln. eurų finansavimas yra reikšmingas žingsnis kuriant vandenilio infrastruktūrą, kuri sujungs Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją, formuodama svarbų pagrindą Europos žaliosios energetikos ateičiai. 

Šiaurės–Baltijos vandenilio koridorius yra novatoriška iniciatyva, skirta integruoti atsinaujinantį vandenilį šešiose ES valstybėse narėse: Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Sujungdamas gamybos centrus Šiaurės ir Baltijos regionuose su pagrindiniais vartotojais, projektas reikšmingai prisidės prie energetikos sistemos dekarbonizacijos, įskaitant sunkiai transformuojamus pramonės sektorius, ir padės sumažinti iki 37 mln. tonų CO2 ekvivalento išmetamųjų teršalų per metus iki 2050 m.

CEF finansavimas padės Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriaus projektui atlikti galimybių studijas visose dalyvaujančiose šalyse. Šios studijos apims įvairius svarbius aspektus, įskaitant dujotiekio maršrutų planavimą, kompresorių stočių projektavimą, finansinę ir ekonominę analizę, aplinkosauginius ir saugos leidimus bei įgyvendinimo laiko grafiko nustatymą. Šiaurės–Baltijos vandenilio koridorius yra bendras šešių Europos perdavimo sistemų operatorių projektas: Suomijos „Gasgrid vetyverkot Oy“, Estijos „Elering“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“, Lietuvos „Amber Grid“, Lenkijos „GAZ-SYSTEM“ ir Vokietijos „ONTRAS“. 2024 m. balandį Europos Komisija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą. Projektas yra Baltijos energijos rinkos vandenilio plano („BEMIP Hydrogen“) dalis.

CCS Baltijos konsorciumas gavo daugiau kaip 3 mln. Eur finansavimą iš CEF programos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) infrastruktūrai plėtoti. Ši finansinė parama padės pramonės įmonėms mažinti CO2 emisijas ir siekti klimato neutralumo, prisidės prie komercinių, techninių ir aplinkosauginių studijų, padės mažinti finansinį atotrūkį ir spartins pažangą link galutinio investicinio sprendimo. CEF parama taip pat sustiprins projekto komandos pastangas vystyti visą CCS vertės grandinę.

AB KN Energies 2022 m. inicijavo CCS Baltijos konsorciumo projektą, kuriuo siekiama sukurti CO2 surinkimo ir transportavimo infrastruktūrą Lietuvoje ir Latvijoje. Projekto partneriai – AB „Akmenės cementas“, „SCHWENK Latvija“, „Larvik Shipping AS“, „Mitsui O.S.K. Lines, Ltd.“, „KN Energies“ kartu su „Amber Grid“ ir „Conexus Baltic Grid AS“ – plėtoja tarpvalstybinį CO2 surinkimo projektą Lietuvos ir Latvijos cemento gamyklose ir per Klaipėdos jūrų uostą planuoja jį siųsti į Šiaurės jūros regioną nuolatiniam saugojimui. 

Iki 2030 m. CCS projektu siekiama sumažinti CO2 emisijas sunkiai dekarbonizuojamose pramonės šakose, stiprinant integruotą ir tvarią Europos energetikos ateitį.

CEF finansavimas skirtas remti Europos perėjimą prie švarios energijos, ypatingą dėmesį skiriant vandenilio ir jo išvestinių produktų ir jūrinio elektros tinklo projektams. Tokios tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros investicijos yra esminės užtikrinant Europos konkurencingumą. Jos prisidės prie ES tikslų integruoti energetikos rinkas ir dekarbonizuoti energetikos sistemą.