Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Europos Komisija pateikė papildomų pasiūlymų, kaip kovoti su didelėmis energijos kainomis ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą
LR energetikos ministerijos 2022 m. spalio 19 d. pranešimas.
Spalio 18 d. Europos Komisija pasiūlė naują skubų reglamentą, kuriuo siekiama kovoti su didelėmis dujų kainomis ES ir užtikrinti jų tiekimo saugumą šią žiemą. Tai bus daroma bendrai perkant dujas, taikant kainų ribojimo mechanizmus dujų biržoje TTF, naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir valstybių narių solidarumo priemones ir nuolat dedant pastangas mažinti dujų poreikį.
Reglamentą sudaro šie pagrindiniai elementai:
• ES paklausos telkimas ir bendras dujų pirkimas siekiant susitarti dėl geresnių kainų ir sumažinti riziką, kad valstybės narės rungsis viena su kita pasaulinėje rinkoje siūlydamos didesnę kainą, ir kartu užtikrinti tiekimo saugumą visoje ES;
• spartesnis darbas siekiant iki 2023 m. kovo mėn. sukurti naują lyginamąjį SGD kainų standartą; artimiausiu laiku siūlomas kainų koregavimo mechanizmas, kad sandoriams dujų biržoje TTF būtų nustatyta dinamiška kainos riba ir laikinas kainų koridorius, arba intervalas, siekiant išvengti staigių kainų šuolių išvestinių priemonių rinkose;
• sutrikus tiekimui taikomos standartinės valstybių narių tarpusavio solidarumo taisyklės, pagal kurias pareigą tiekti iš solidarumo turi ir tos valstybės narės, kurių tiesiogiai nejungia dujotiekiai, taigi įtraukiamos ir tos valstybės narės, kurios turi SGD įrenginių; siūlymas sukurti mechanizmą, kaip skirstyti dujų pajėgumus nuo regioninės ar Sąjungos ekstremaliosios dujų tiekimo situacijos nukentėjusioms valstybėms narėms.
Derinami su jau sutartomis priemonėmis dėl dujų ir elektros energijos poreikio mažinimo, dujų saugyklų pripildymo ir energetikos sektoriaus pelno perviršio perskirstymo, šie nauji veiksmai padidins Europos dujų rinkų stabilumą šią žiemą ir vėliau. Šios priemonės taip pat padės toliau mažinti kainas, kurios slegia Europos piliečius ir pramonę, ir kartu užtikrinti tiekimo saugumą ir veikiančią vidaus rinką. Europos Komisija tęs savo darbą kitose srityse, taip pat dar šį mėnesį peržiūrės laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis ir toliau plėtos būdus, kaip sumažinti didelių dujų kainų poveikį elektros energijos kainoms.
Be to, Europos Komisija atliks „REPowerEU“ poreikių vertinimą, kad būtų sparčiau pereinama prie švarios energijos ir išvengta bendrosios rinkos susiskaidymo, ir sieks pateikti pasiūlymų didinti ES finansinę galią planui „REPowerEU“ vykdyti. Europos Komisija taip pat siūlo dabartinės energetikos krizės poveikiui piliečiams ir verslui mažinti tikslingai ir lanksčiai panaudoti sanglaudos politikos lėšas – skirti iki 10 proc. 2014–2020 m. visų nacionalinių asignavimų, t. y. beveik 40 mlrd. EUR.
Bendras dujų pirkimas
ES padarė didelę pažangą pripildydama savo dujų saugyklas šiai žiemai – šiandien užpildyta daugiau kaip 92 % jų tūrio, tačiau turime rengtis galimiems tolesniems sutrikimams ir padėti tvirtą pamatą ateinantiems metams. Todėl siūlome ES įvesti naujų teisinių priemonių dujoms bendrai pirkti. Europos Komisija sudarytų sutartį su paslaugų teikėju, kuris organizuotų paklausos telkimą ES lygmeniu, sugrupuotų dujų importo poreikius ir rinkoje ieškotų paklausą atitinkančių pasiūlymų. Siūlome įpareigoti valstybių narių įmones dalyvauti telkiant ES paklausą, kad jos užpildytų bent 15 proc. savo saugyklų tūrio. Įmonės galėtų sudaryti Europos dujų pirkimo konsorciumą, atitinkantį ES konkurencijos taisykles. Bendras pirkimas bus ypač naudingas mažesnėms valstybėms narėms ir įmonėms, kurių kaip pirkėjų padėtis yra nepalankesnė: jos galėtų įsigyti dujų geresnėmis sąlygomis.
Į reglamentą taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama didinti numatomų ir sutartų dujų pirkimų skaidrumą, kad būtų galima įvertinti, ar pasiekti tiekimo saugumo ir energetinio solidarumo tikslai. Europos Komisija turėtų būti informuojama prieš sudarant bet kokį dujų pirkimo susitarimą arba susitarimo memorandumą dėl didesnio nei 5 TWh kiekio (kiek daugiau nei 500 mln. kubinių metrų) ir gali pateikti rekomendaciją, jeigu tai galėtų turėti neigiamą poveikį bendro pirkimo veikimui, vidaus rinkai, tiekimo saugumui ar energetiniam solidarumui.
Didelių kainų dujų biržoje problemos sprendimas
2022 m. vasarą pasiekusios piką, didmeninės kainos sumažėjo, tačiau tebėra labai aukštos ir darosi nepakeliamos vis didesniam skaičiui europiečių. Remdamiesi ankstesniu darbu su valstybėmis narėmis, kuriuo siekiama sumažinti didelių elektros energijos kainų poveikį ir perskirstyti energetikos sektoriaus pelno perviršį vartotojams ir pramonei, šiandien siūlome dujų rinkos kainoms taikyti tikslesnes intervencines priemones. Daugelis Europos dujų sutarčių indeksuojamos pagrindinėje Europos dujų biržoje TTF, o ji nebeatspindi SGD sandorių kainos Europos Sąjungoje. Šiam sisteminiam iššūkiui atremti Europos Komisija kartu su ACER rengia naują papildomą lyginamąjį kainų standartą. Naujasis lyginamasis standartas užtikrins stabilų ir nuspėjamą SGD sandorių kainų nustatymą. Pagal siūlomą reglamentą Komisija paves ACER sukurti objektyvaus paros kainos vertinimo priemonę, o vėliau – lyginamąjį standartą, kurį energijos rinkos dalyviai galėtų naudoti savo dujų sutartyse nustatytai kainai indeksuoti.
Kol šis lyginamasis standartas rengiamas, Europos Komisija siūlo nustatyti mechanizmą, kuriuo kainos būtų ribojamos per pagrindinę Europos dujų biržą TTF, jis būtų taikomas prireikus. Kainų koregavimo mechanizmu sandoriams pagrindinėje Europos dujų biržoje būtų laikinai nustatyta dinamiška kainos riba. Šioje biržoje nebūtų leidžiama vykdyti sandorių, kurių kaina viršija tą ribą. Tai padės išvengti itin didelio kainų svyravimo ir pernelyg didelių kainų. Be to, itin dideliam kainų svyravimui pažaboti ir staigiems kainų šuoliams išvestinių priemonių rinkose užkardyti Europos Komisija siūlo įvesti naują laikiną einamosios paros kainų koridorių (intervalą), kurį turėtų nustatyti ES išvestinių priemonių biržos. Šis mechanizmas padėtų apsaugoti energetikos operatorius nuo didelių einamosios paros kainos pokyčių.
Siekdama sumažinti likvidumo problemas, kurių kyla ne finansų rinkos dalyviams vykdant garantinės įmokos reikalavimus išvestinių priemonių rinkose, Europos Komisija priėmė naujas rinkos dalyviams skirtas taisykles, kuriose į tinkamų užtikrinimo priemonių sąrašą laikinai įtraukiamos nepiniginės užtikrinimo priemonės, įskaitant valstybės garantijas. Europos Komisija taip pat priėmė naujas taisykles, kuriomis tarpuskaitos riba nuo 3 mlrd. EUR padidinama iki 4 mlrd. EUR. Šios ribos nesiekiančių ne finansų įmonių nebiržinėms išvestinėms priemonėms nebus taikomi garantinės įmokos reikalavimai. Abiem šiomis priemonėmis įmonėms suteikiama labai reikalinga pagalba ir kartu išlaikomas finansinis stabilumas. Šios priemonės įvestos po išsamių konsultacijų su Europos ir nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais ir rinkos dalyviais. Galiausiai, savo bendradarbiavimą stiprina ACER ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) sukurdamos naują bendrą darbo grupę, kad sustiprintų savo gebėjimus stebėti ir nustatyti galimą manipuliavimą rinka ir piktnaudžiavimą Europos neatidėliotinų energetikos sandorių ir išvestinių priemonių rinkose ir tai būtų atsargumo priemonė rinkos stabilumui apsaugoti.
Solidarumas ir poreikio mažinimas
Europos Komisija atidžiai stebi poreikio mažinimo priemones. Kaip rodo preliminari valstybių narių pateiktų duomenų analizė, rugpjūtį ir rugsėjį dujų ES suvartota apie 15 proc. mažiau nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus. Panašias pastangas, kad būtų įvykdyti ES Tarybos reglamento reikalavimai, reikės dėti kiekvieną mėnesį iki kovo. Valstybės narės savo pažangos ataskaitas teiks kas du mėnesius. Europos Komisija yra pasirengusi skelbti ES masto pavojų arba persvarstyti dujų poreikio mažinimo tikslus, jeigu paaiškėtų, kad dabartinių priemonių nepakanka. Kad būtų geriau pasirengta galimoms ekstremaliosioms situacijoms, Europos Komisija taip pat siūlo priemones, kuriomis valstybėms narėms būtų leidžiama labiau riboti vartojimą nebūtinoms reikmėms ir taip užtikrinti, kad dujos būtų naudojamos pagrindinėms paslaugoms ir pramonės šakoms, be to, siūloma išplėsti solidarumo priemones, kad jos apimtų elektros energijos gamybai būtinus dujų kiekius. Tai jokiomis aplinkybėmis neturėtų daryti poveikio namų ūkių, kurie yra pažeidžiami vartotojai, vartojimui.
Kadangi reikiamus dvišalius solidarumo susitarimus yra sudariusios ne visos valstybės narės, Europos Komisija siūlo nustatyti standartines taisykles. Tai užtikrins, kad bet kuri valstybė narė, kurioje susidarė ekstremalioji situacija, už teisingą kompensaciją galėtų gauti dujų iš kitų valstybių narių. Pareigą tiekti iš solidarumo turės ir nesujungtos valstybės narės, turinčios SGD įrenginių, su sąlyga, kad dujas įmanoma transportuoti į tą valstybę narę, kur jų reikia. Kad SGD ir dujotiekių infrastruktūra būtų naudojama optimaliai, Europos Komisija siūlo naujas informacijos apie turimus pajėgumus teikimo priemones ir naujus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad rinkos dalyvių užsisakyti pajėgumai neliktų nepanaudoti.
Europos komisijos informacija
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.