Straipsnis publikuotas 2022 m. liepos 19 d. portale lrt.lt

Liepos 12 d. Europos Komisija pranešime spaudai paskelbė, jog Europos Sąjungos (ES) Inovacijų fondas skirs 1,8 mlrd. eurų paramą didelės apimties projektams, skirtiems švarioms technologijoms Europoje plėtoti. Atsinaujinantys energijos ištekliai, daug energijos sunaudojančios pramonės šakos, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas – tai vos keletas sričių, kurias apėmė kandidatų į paramą pasiūlymai. Nei tarp 17-ikos paramą gavusių, nei apskritai tarp 138 konkurse svarstytų paraiškų Lietuvai atstovaujančių įmonių nematyti. Aplinkos ministerijos atstovai teigia, jog susidomėjusių tokia parama šalyje atsiranda, visgi jų projektai, panašu, nėra pakankamai stiprūs, kad būtų laikomi realiais kandidatais gauti finansavimą.

Planuose – išdalinti beveik 40 mlrd. eurų

ES Inovacijų fondo konkursas skirtas didelės apimties, daugiau kaip 7,5 mln. eurų vertės, projektams. Jo tikslas – finansiškai skatinti Europos įmones ir valdžios institucijas investuoti į naujos kartos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas ir taip suteikti Europos įmonėms galimybę pasaulinėje technologijų rinkoje užimti lyderės poziciją. Puoselėdamas idėją, jog švarių technologijų naudojimas sumažins žmonių aplinkai daromą žalą, iki 2030 m. Inovacijų fondas tokiems projektams planuoja išdalinti daugiau nei 38 mlrd. eurų. Šios lėšos gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos

Liepos 12 d. pasirodę rezultatai – jau antrojo tokio tipo konkurso. Palyginti su pirmuoju, projektams skiriamas finansavimas išaugo net 60 proc. – nuo 1,1 mlrd. iki 1,8 mlrd. eurų, o paramą gavusių projektų skaičius padidėjo nuo 7 iki 17-os. Nors paraiškų Inovacijų fondas šį kartą sulaukė perpus mažiau, kandidatų pasiūlymus vertina kaip aukštos kokybės, įrodančius išliekantį stiprų susidomėjimą Europos žaliuoju kursu.

„Projektų ir technologinių sprendimų įvairovė – įspūdinga. Tai įrodo, jog sektoriuose, regionuose, valstybėse narėse ir vertės grandinėse yra ne vienas būdas prisidėti prie dekarbonizacijos procesų. Inovatyvios ir į priekį mąstančios Europos įmonės aiškiai nori imtis veiksmų klimato labui. ES vaidmuo šioje vietoje – aktyviai jas remti“, – teigė Mauro Petriccione, Europos Komisijos Klimato politikos generalinio direktorato generalinis direktorius.

Tarp nugalėtojų – ir du lenkiški projektai

Tarp 17 vertinimo komisijos atrinktų projektų, kuriems parama bendrai sieks 1,8 mlrd. eurų, – Lenkijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Bulgarijos ir Islandijos įmonių pasiūlymai. Be anksčiau paminėtų technologinių sprendimų, ypatingas dėmesys šiuose projektuose skiriamas vandenilio technologijoms, pagrindinių energijos kaupimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių komponentų gamybai, atliekų ir baterijų perdirbimui, pažangiems biodegalams ir fotovoltinių modulių gamybai. Manoma, kad per pirmuosius 10 veikimo metų jų dėka būtų sutaupoma bene 136 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento.

Nugalėtojų pateikti pasiūlymai – išties verti dėmesio. Švedijoje planuojama statyti pirmąją metanolio gamyklą, kuri anglies dioksidą, atsinaujinantį vandenilį ir biodujas pavertų metanoliu. Nyderlanduose pagal vieną projektą žaliasis vandenilis būtų gaminamas, platinamas ir naudojamas per elektrolizatorių, kuriam būtų tiekiama jūrinio vėjo elektros energija. Norvegijoje pagal vieną projektą planuojama eksploatuoti biokuro gamybos įmonę, kuri miškininkystės atliekas paverstų pažangiais antrosios kartos biodegalais ir bioanglimi.

Kaimyninėje Lenkijoje žadama įgyvendinti du projektus. Pirmuoju ketinama pastatyti novatoriškų elektrocheminių baterijų sistemų gamyklą, kuri užtikrintų trumpalaikį elektros energijos kaupimą, antruoju – sukurti visapusišką anglies dioksido surinkimo ir saugojimo grandinę, pradedant nuo dujų surinkimo ir suskystinimo cemento gamykloje ir baigiant suskystinto CO2 saugojimo atviroje jūroje.

Lietuvai fondo parama – nepasiekiama

Pasibaigus antrajam didelės apimties projektų konkursui, Europos Komisija jau nekantriai laukia trečiojo, vyksiančio šį rudenį. Kaip nurodoma „REPowerEU“ plane, dabartinis finansavimas sekančiame etape bus padidintas bene dvigubai ir sieks maždaug 3 mlrd. eurų. Vienas iš tai paskatinusių veiksnių – siekis toliau remti ES nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1741733/es-skiria-1-8-mlrd-euru-svarioms-technologijoms-pletoti-lietuviskoms-imonems-iki-paramos-prasibrauti-nepavyksta