LR energetikos ministerijos 2022 m. gruodžio 19 d. pranešimas.

Šiandien Briuselyje vykusioje ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje toliau tartasi dėl dujų sandoriams taikomų kainų lubų, siekiant apsaugoti piliečius ir ekonomiką nuo pernelyg aukštų kainų. Po itin intensyvių derybų siekiant plataus kompromiso, apimančio visoms ES valstybėms narėms svarbius klausimus, pasiektas politinis sutarimas dėl rinkos koregavimo mechanizmo.

„Šiandien pasiektas politinis sutarimas yra Lietuvos ir visos ES laimėjimas. Nepaisant kilusių nesutarimų derybų metu, kartu kitomis ES valstybėmis narėmis dar kartą pademonstravome, kad galime išlikti solidarūs iškylančių iššūkių akivaizdoje“, – sakė ministras D. Kreivys.

Siekiant, kad šis mechanizmas būtų efektyvus ir funkcionalus, Lietuvai kartu su pritariančių ES valstybių narių grupe pavyko pasiekti, kad būtų sumažinta viršutinė gamtinių dujų kainos riba iki 180 Eur/ MWh. Mechanizmas įsigalios tada, kai ateinančio mėnesio TTF išvestinių finansinių priemonių atsiskaitymo kaina, tris darbo dienas viršys 180 Eur už MWh ir per tą patį laikotarpį bus 35 Eur didesnė už kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkį. Mechanizmas bus pradėtas taikyti nuo 2023 m. vasario 15 d., kaip bus atlikti poveikio vertinimai, siekiant išvengti visų rizikų, susijusių su tiekimo saugumu ir dujų paklausos augimu. 
Lietuvai pavyko pasiekti, kad naujasis rinkos koregavimo mechanizmas apimtų derybose Lietuvos keltus klausimus, susijusius su mechanizmo taikymo apimtimi, aktyvavimo ir deaktyvavimo terminais, taip pat tai, kad mechanizmas būtų pakankamai dinamiškas ir koreliuotų su dujų kainomis kitose tarptautinėse rinkose bei aktyvuojamas nedelsiant tam, kad turėtų poveikį tuomet, kai tik ženkliai išauga energijos kainos. Į mechanizmą įtraukta pakankamai saugiklių užtikrinančių tai, kad nebūtų keliama rizika energijos tiekimo saugumui ir gamtinių dujų vartojimui. 

Posėdžio metu energetikos ministrams taip pat pristatyta pažangos ataskaita dėl vadinamojo Dekarbonizuotų dujų paketo, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas pereiti nuo iškastinių gamtinių dujų prie atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako turinčių dujų, visų pirma, biometano ir vandenilio. Kreipdamasis į Komisiją ir ES šalių energetikos ministrus ministras kvietė palaikyti Suomijos pasiūlymą, kuriuos siekiama suteikti galimybę ES valstybėms narėms atsisakyti suteikti prieigą trečiosioms šalis prie energetinės infrastruktūros, įskaitant SGD terminalus. „Labai svarbu, kad energiją importuotume tik iš patikimų energijos tiekėjų trečiosiose šalyse, kurie nemanipuliuoja dujų rinkomis, nenaudoja energetikos kaip ginklo ir nekelia grėsmės energijos tiekimo saugumui. Panašias nuostatas jau esame įtvirtinę nacionalinėje teisėje dėl draudimo naudoti SGD terminalą SGD tiekimui iš šalių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl sveikintume panašių nuostatų įtvirtinimą ES lygiu.“ – sakė ministras Kreivys. 

Ministrai posėdyje taip pat pasiekė bendrąjį ES valstybių narių požiūrį dėl Išmetamo metano kiekio mažinimo energetikos sektoriuje reglamento bei dėl REPowerEU direktyvos. Dėl šių ES teisės aktų Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai metu vyks trišalės derybos su Europos Parlamentu. 

Pasisakydamas dėl REPowerEU direktyvos, kuria Komisija pasiūlė 2030 m. suvartojamą atsinaujinančios energijos išteklių kiekį didinti nuo 40 iki 45 proc., o energijos vartojimo efektyvumo tikslą 2030 m. didinti nuo 9 iki 13 proc. kaip atsaką į pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, ministras išsakė pritarimą siekiui kuo sparčiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro lengvinant sąlygas atsinaujinančios energijos plėtrai bei gerinant energetinį efektyvumą ir palankiai įvertino tikslus didinti atsinaujinančios energijos išteklius iki 45 proc. „Energijos gamybos ir vartojimo iš atsinaujinančios energijos tikslų didinimas yra neišvengiamas ir sveikintinas, užtikrinantis ne tik vietinę generaciją, tačiau ir energetinę nepriklausomybę, kuri ypatingai svarbi šių dienų kontekste“, – sakė D.Kreivys.

Kitas ES energetikos ministrų susitikimas numatytas kitų metų kovo 28 d. Briuselyje, o vasario 21 d. ES Tarybai pirmininkausianti Švedija kvies ES energetikos ministrus atvykti į Stokholme vyksiantį neformalų ministrų susitikimą.