Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Energijos vartojimo efektyvumo srityje Lietuva tarp Europos sąjungos šalių lyderių

LR energetikos ministerijos pranešimas, 2023 m. gruodžio 8 d.
Lietuva pagal energijos intensyvumo progresą 2022 m. buvo tarp penkių geriausių Europoje, rodo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ataskaita „Energijos efektyvumas 2023“. Lietuvos energijos intensyvumo pagerėjimas 2022 m. buvo beveik 12 proc. ir lenkė Europos Sąjungos vidurkį (8 proc.).
Energijos vartojimo efektyvumo srityje Lietuva yra įsipareigojusi siekti ambicingų tikslų. Pagal naują Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2030 m. (lyginant su 2020 m. baziniu scenarijumi) Lietuva pirminės energijos suvartojimą planuoja sumažinti 9 proc., o galutinės – 11,6 proc., o iki 2030 m. sutaupyti ne mažiau kaip 39,3 TWh galutinės energijos. Lietuva sieks, kad 2030 m. pirminės energijos suvartojimas neviršytų 60 TWh, o galutinės energijos suvartojimas neviršytų 49,4 TWh.
„Siekiant šių tikslų Lietuvoje, kaip ir visoje ES, energijos vartojimo efektyvumas turi tapti vienu svarbiausių prioritetų. Reikia vertinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvas svarstant ir priimant svarbiausius politinius ir investavimo sprendimus visuose sektoriuose. Pavyzdinį vaidmenį turės vaidinti viešasis sektorius, kuriame energijos suvartojimas pagal naują Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą kasmet turės sumažėti 1,9 proc., taip pat kasmet turės būti renovuojama bent 3 proc. bendro viešojo sektoriaus subjektams priklausančių šildomų ar vėsinamų pastatų ploto“, – sako viceministrė Inga Žilienė.
Atnaujintame Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m., kuris turės būti patvirtintas iki 2024 m. birželio 30 d., Lietuva ambicingai numato įgyvendinti 17 esamos politikos ir 9 planuojamos politikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones svarbiausiuose transporto, pastatų ir pramonės sektoriuose.
„Energijos efektyvumas 2023“ – pagrindinė IEA metinė analizė apie energijos vartojimo efektyvumo rinkų ir politikos pokyčius pasaulyje, kurioje nagrinėjamos naujausios energijos intensyvumo, paklausos ir su efektyvumu susijusių investicijų, politikos ir technologijų tendencijos.

Kitos naujienos
Centralizuotai šilumą ir karštą vandenį Jurbarkui tiekianti bendrovė „Kauno energija“ tęsia išmaniųjų karšto vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema diegimą.
Daugiabučių modernizacijos tendencijos šalyje išlieka stabilios – 2024 m. atnaujintų pastatų skaičius išaugo iki 333, beveik 200 iš jų pasiekė B energinio naudingumo klasę.