Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2024 m. lapkričio 22 d.

Kokios energijos išteklių kainos rinkose ir kas jas lemia šiuo metų laiku? Kokių sąskaitų už būsto šildymą gyventojai gali tikėtis šią žiemą ir kaip įmanoma jas sumažinti, investuojant minimaliai bei sutaupant jau šį šildymo sezoną? Lietuva sparčiai pereina prie atsinaujinančių išteklių naudojimo energijai gaminti. Mūsų šalies pasiekimai jau ryškiai matomi visos Europos kontekste: Lietuva pateko tarp pirmaujančių šalių kaip 9-ta Europoje pagal naujai sumontuotų vėjo elektrinių galią. Per pusmetį mūsų šalyje įrengtų naujų vėjo elektrinių elektros pakaktų aprūpinti elektra Šiaulius visus metus.

Lietuvos energetikos agentūra apžvelgė mūsų šalies energetikos sektorių šį rudenį ir įžvalgomis pasidalino tradiciniame susitikime su žiniasklaidos atstovais.

„Didėjanti vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir vietinio biokuro naudojimas šilumos energijai gaminti, stabdo energijos kainų šuolius. Galima prognozuoti, jog šilumos bei elektros kainos Lietuvoje šią žiemą išliks stabilios, jeigu neįvyks netikėtų pokyčių.

Šiais metais vidutinė elektros kaina bus mažiausia per pastaruosius ketverius metus, o šį šildymo sezoną pradėjome vidutiniškai 9,5 proc.  mažesnėmis šilumos energijos kainomis nei pernai. Lietuva taip pat saugiai apsirūpina gamtinėmis dujomis ir jų kainos išlieka santykinai stabilios“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Pradėjus eksploatuoti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, prognozuojama, kad per 2024–2025 m. šildymo sezoną 80–85 proc. kuro žaliavos, visoje šalyje naudojamos šilumos energijos gamybai, bus biokuras. Pakankami vietiniai žaliavos ištekliai ir daugiau nei 80 tiekėjų biokuro tiekėjų konkurencija užtikrina stabilias kainas, stebime jų mažėjimą, palyginti su praėjusiais metais. Sausio–spalio mėnesiais biokuro trumpalaikių sandorių kainos vidurkis yra 18,6 Eur/MWh, arba 20 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo 23,6 Eur/MWh. Prognozuojama, kad maksimali biokuro trumpalaikių sandorių kaina šiemet laikysis iki 22 Eur/MWh.

Lietuvos penkių didžiųjų miestų gyventojai, kuriems tiekiama apie 70 proc. visos šilumos energijos, už būsto šildymą šį lapkritį gaus vidutiniškai apie 1 proc. mažesnes sąskaitas, lyginant su pernai lapkričio mėnesio sąskaitomis, nors šiemet panaikinta 9 proc. PVM lengvata. Už 60 kv. metrų būsto šildymą šį lapkritį naujame ar renovuotame name prognozuojama sąskaita – 40 Eur, tai 53 proc., mažiau nei senos statybos name, kur prognozuojama sąskaita – 86 Eur.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, individualiuose namuose mažiausios metinės išlaidos už energiją yra šildymui naudojant šilumos siurblį ir saulės elektrinę: taip šildyti individualų namą yra beveik 4 kartus pigiau nei senu granulių ar dujų katilu. Ilguoju laikotarpiu per 10 metų šildymo šilumos siurbliu su saulės elektrine bendri kaštai yra 31 proc. mažesni nei šildant dujų katilu, be to, tai ekologiškas pasirinkimas, vertinant ir CO₂ išmetimus. Neefektyvų granulių katilą pakeitus šilumos siurbliu bei įrengus saulės elektrinę, investicijos atsipirks per 7 metus, o įvertinus galimybę gauti valstybės teikiamą finansinę paramą – per 4 metus.

LEA ekspertai yra parengę ir paskelbę Energijos taupymo gaires namų ūkiams, kuriose pateikiami patarimai, kaip paprastomis priemonėmis galima sutaupyti šilumos ir elektros, daug neinvestuojant.   

Taip pat ekspertai primena, kad įsigyjant naujus buities prietaisus, ypač per išpardavimus, būtina atkreipti dėmesį į jų energijos vartojimo efektyvumo klasę ir neapsirikti pagal pasikeitusį žymėjimą: vietoj anksčiau naudotų nuo A+++ iki D klasių skalės dabar naudojamas žymėjimas nuo A iki G klasės. Ši žymėjimo sistema taikoma šaldytuvams, indaplovėms, skalbyklėms, televizoriams, elektros lemputėms ir šviestuvams. Svarbu nepamiršti, kad vienodi prietaisai, pasirinkus pagal skirtingas energines klases, gali sunaudoti kelis kartus didesnį ar mažesnį elektros kiekį. Pavyzdžiui, A klasės šaldytuvas vartoja elektros du kartus mažiau nei F klasės šaldytuvas.

Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad taupant lėšas, naudingiausias pasirinkimas – vairuoti elektromobilį: juo nuvažiuoti 100 km šiuo metu yra du kartus pigiau nei dyzelinu varomu automobiliu. 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 1,76 mln. lengvųjų keleivinių transporto priemonių, iš jų du trečdalius parko sudarė dyzelinu varomi automobiliai. Šalyje iš viso įregistruoti 26 587 lengvieji keleiviniai elektromobiliai.

Apie 87 proc. visų lengvųjų keleivinių transporto priemonių valdytojų yra fiziniai asmenys. Didelė elektromobilių dalis priklauso verslo subjektams. Tad galima daryti prielaidą, jog didinant valstybės subsidijas ar skatinimo priemones fiziniams asmenims, galėtų būti paskatintas spartesnis elektromobilių įsigijimas asmeniniam naudojimui.

Mūsų šalis toliau sparčiai plėtoja atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) projektus. Lietuvos pasiekimai vėjo energetikoje jau matomi visos Europos kontekste. 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pateko tarp pirmaujančių šalių ir buvo 9-ta Europoje pagal naujai sumontuotų vėjo elektrinių galią. Lietuva – viena iš Europos šalių, turinčių didžiausią vidutinę įrengtos vėjo turbinos vardinę galią – 6,3 MW. O pagal įrengtų turbinų skaičių užimame 12 vietą.

Džiugi žinia, kad Europos Sąjungoje elektros gamyba AEI naudojančiose elektrinėse 2024 m. pirmąjį pusmetį pirmą kartą pranoko elektros gamybą iš iškastinio kuro. ES 13-oje valstybių narių pagaminta elektra vėjo ir saulės elektrinėse viršijo elektros gamybą, naudojant iškastinį kurą.

Lietuva šią ribą peržengė dar 2017 m. pirmą pusmetį, kai vėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 35,6 proc. suvartotos elektros, o naudojančios iškastinį kurą – tik 24 proc. Tuo metu Europoje daugiau elektros saulės ir vėjo elektrinėse nei naudojant iškastinį kurą pasigamino tik Lietuva, Prancūzija, Švedija, Danija ir Liuksemburgas.

Dabar mūsų šalyje vėjo ir saulės elektrinių galia auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių. Vėjo elektrinių galia Lietuvoje yra beveik 12 kartų didesnė nei  Latvijoje ir apie 3 kartus didesnė nei Estijoje. Saulės elektrinių galia Lietuvoje yra apie 4 kartus didesnė nei Latvijoje ir apie 76 proc. didesnė nei Estijoje.

Lietuvoje gaminančių vartotojų yra apie 5 kartus daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Mūsų šalyje jų skaičius dabar prilygsta Šiaulių ir Kuršėnų gyventojų skaičiui. Latvijoje gaminančių vartotojų yra kiek daugiau nei gyventojų Kėdainiuose. Estijoje yra tiek gaminančių vartotojų, kiek yra gyventojų Telšiuose.

Lietuva tarp Baltijos šalių pasigamina daugiausia elektros, naudojant AEI: 2024 m. pasigaminome elektros naudojant AEI – 4,9 TWh, Latvija – 4 TWh, Estija – 2,4 TWh.

Lyginant šalis pagal kurą ir energiją, naudojamus elektros gamybai, išaiškėja dideli skirtumai, nulemti specifinių aplinkybių. Lietuvoje elektros gamyboje dominuoja vėjo ir saulės elektrinės, Latvijoje – hidroelektrinės, Estijoje AEI dalis elektros gamyboje tik neseniai perkopė 50 proc. ribą – čia vietiniai skalūnai elektros gamybai konkuruoja su saulės, vėjo ir biomasės naudojimu.

Lietuva sparčiai įgyvendina strateginius tikslus dar labiau padidinti žaliosios energijos gamybą. Lapkričio 18 d. paskelbtas jūrinio vėjo parkų antrasis konkursas. Jūroje aukščiausias energijos gamybos potencialas yra žiemos metu ir rudens pabaigoje, kai kitų AEI generacijos šaltinių – saulės ir žemyninio vėjo – potencialas sumažėja. Įgyvendinus du vėjo parkų projektus Baltijos jūroje, jų pagaminta elektra padengs trūkstamą elektros poreikį Lietuvoje, bus užpildytas metinis elektros gamybos ciklas.

Per 2024 m. dešimt mėnesių bendrai, įskaitant visas technologijas, šalyje pagamintas elektros energijos kiekis viršijo elektros kiekį, pagamintą per visus 2020 m., 2021 m., 2022 m. ar 2023 metus.

Saulės elektrinės Lietuvoje šiemet per dešimt mėnesių pagamino daugiau elektros energijos nei per 2020–2023 metus kartu sudėjus. Vėjo elektrinių generacija šiemet per dešimt mėnesių jau artima pernai per visus metus bendrai vėjo elektrinių pagamintam energijos kiekiui ir viršija vėjo elektrinių pagamintą elektros kiekį per 2020 m., 2021 m. ar 2022 metus.

Auganti nacionalinė generacija jau šiemet leis Lietuvai mažiau mokėti už elektros importą. Per šių metų pirmąjį pusmetį šalis elektros importui (vertinant fizinius elektros energijos srautus su ES valstybėmis) išleido apie 239 mln. eurų, kai pernai per visus metus elektros importui buvo išleista 671 mln. eurų. Jeigu antrąjį šių metų pusmetį išliks panašios vietinės elektros gamybos tendencijos, Lietuva už importuojamą elektrą sumokės 192,5 mln. eurų mažiau. Galimą sutaupymą didžiausia dalimi nulėmė padidėjusi vietinė generacija, taip pat mažesnės elektros energijos kainos, lyginant su 2023 metais.

Pastebima, kad vėjo elektrinių generacija daugiau įtakos turi bendram elektros kainų mažėjimui. Pagal 2024 m. duomenis, neigiamos kainos dažniau formuojasi vidurdienio valandomis, kai vėjo elektrinių generaciją papildo saulės elektrinių gaminama energija.

Šio rudenio (iki lapkričio 15 d.) elektros kainų vidurkis siekia 89,15 Eur/MWh – jis 10 proc. mažesnis nei buvo vasaros mėnesiais (buvo 98,95 Eur/MWh).

Šiais metais formuojasi 87,37 Eur/MWh, arba 7 proc. mažesnis didmeninės elektros kainų metų vidurkis (iki lapkričio 15 d.) nei pernai atitinkamu metu (buvo 93,44 Eur/MWh).

Lyginant Baltijos šalis ir Lenkiją, Lietuva šiemet išsiskiria mažiausiomis didmeninėmis elektros energijos kainomis. Tam įtakos turi Lietuvoje esanti santykinai didesnė AEI generacija nei kaimyninėse Baltijos šalyse. Brangiausiai didmeninė elektra kainuoja Pietų Europos šalyse – Italijoje, Graikijoje, Rumunijoje. Pigiausiai elektra kainuoja šalyse, derinančiose atsinaujinančiųjų energijos išteklius ir atominę energiją: Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje.

Lyginant pastarųjų ketverių metų rudenius, šių metų ruduo išsiskiria mažiausiomis Brent naftos kainomis – nuo rugpjūčio mėnesio kainos vidurio svyruoja 70–80 USD/bbl ribose. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad naftos kainos ateinančią žiemą gali išlikti dabar nusistovėjusio lygio. Lietuva žaliavinę naftą importuoja iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro, JAV.

Gamtinių dujų rinkoje įsivyravo stabilumas: nors pastaruoju metu TTF gamtinės dujos šiek tiek brangsta, perkopdamos 40 Eur/MWh ribą, tačiau dujų brangimas nėra staigus. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad ateinančią žiemą gamtinės dujos gali ir toliau kainuoti apie 40–50 Eur/MWh. Gamtinių dujų Europai ateinančią žiemą turėtų užtekti, nors saugyklų užpildymas dabar mažesnis nei lygiai prieš metus. Pagrindiniai SGD tiekėjai Lietuvai ir toliau išlieka Norvegija, JAV, Nigerija, Trinidadas ir Tobagas. Artimųjų Rytų konflikto sukeltų tiekimo rizikų Lietuvai ir toliau nėra.

Daugiau informacijos skelbiama rudens energetikos duomenų apžvalgoje čia: https://www.ena.lt/uploads/2024-11-21-ZhP-renginys-20241122/2024_lapkritis_2024-11-21_FINAL.pdf

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas vida.cerniauskiene@ena.lt, mob. tel. +370 661 89 175.