Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Energetikos ministras dėl Baltarusijos AE kreipėsi į Europos Komisiją ir ES energetikos ministrus
2020 m. spalio 6 d. LR Energetikos ministerijos pranešimas
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Europos Komisijos (EK) energetikos komisarę Kadri Simson dėl ES streso testų, susijusių su branduoline sauga Baltarusijos atominėje elektrinėje (AE), rekomendacijų įgyvendinimo. EK raginama dėti visas pastangas, kad viešai skelbiamas Baltarusijos AE energetinis paleidimas būtų atidėtas, kadangi tik 2021 m. sausį numatoma branduolinės saugos reguliavimo institucijos (ENSREG) ataskaita dėl branduolinės saugos situacijos Baltarusijoje.
Šį klausimą ministras taip pat kėlė ir šiandien vykstančioje nuotolinėje neformalioje ES energetikos ministrų taryboje. Ministras akcentavo EK politinės lyderystės svarbą, kadangi Baltarusijos vieši pareiškimai apie pirmojo reaktoriaus energetinį pirmojo reaktoriaus paleidimą lapkričio 7 d., jeigu jie būtų įgyvendinti, reikštų, kad iki šios AE paleidimo nebus įgyvendintos ES ekspertų su branduoline sauga susijusios rekomendacijos.
Laiške EK komisarei akcentuojama, kad Baltarusija demonstruoja tik formalų įsitraukimą ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimo procese, o realybėje spartina Baltarusijos AE paleidimo darbus. Laiške teigiama, kad ES streso testai Baltarusijos AE yra būtent tas išbandymas, kuris parodys ES ir EK gebėjimą daryti poveikį siekiant branduolinės saugos trečiųjų šalių projektuose.
„Baltarusija planuoja atominę elektrinę paleisti neįgyvendinusi ES streso testų rekomendacijų ir jų įgyvendinimą atidėdama neapibrėžtam laikui, kas iš esmės reiškia ES streso testų proceso paneigimą ir ES politinės lyderystės regione sumenkinimą. Baltarusijos pozicija gali tapti blogu precedentu ignoruojant ES ekspertų rekomendacijas ir kartu diskredituoti tarptautinį bendradarbiavimą branduolinės saugos klausimais“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ministras pažymėjo, kad bet kokie tolesni žingsniai Baltarusijos AE paleidimo procese turi būti susieti su ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimo peržiūros procesu ir šios peržiūros rezultatais, nes tai yra neatsiejama branduolinės saugos užtikrinimo ir pačių ES streso testų instrumento dalis.
Kitos naujienos
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2025/02/Picture1-1.jpg)
Sausio 30 dieną Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai ir specialistai, atsakingi už technologinę pažangą savo įmonėse, rinkosi Prienuose, kur buvo organizuoti ES LIFE programos lėšomis finanasuojamo projekto SupportDHC mokymai, skirti pasikeisti informacija apie naujausius šilumos tiekimo įmonių projektus ir perspektyvinius planus.
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.