Šaltinis: 2021 m. gruodžio 30 d. www.enmin.lt

Energetikos ministerija teikia visuomenei, institucijoms ir organizacijoms  susipažinti su Šilumos ūkio įstatymo pakeitimais, kuriais siekiama nustatyti šilumos ūkio ilgalaikio tvaraus planavimo procesą, naujai apibrėžti šilumos tiekimo kainodarą, taip pat numatoma  gerinti centralizuoto šildymo tiekimo sistemų bei daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros efektyvumą, plačiau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, siekiant užtikrinti šilumos sistemų dekarbonizaciją. 

Planuojama, kad Šilumos ūkio įstatymo  pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2022 m. spalio mėnesio. 

„Šilumos ūkio sektoriuje turi būti iš esmės stiprinamas ilgalaikis planavimas, didinamas centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumas, investuojama į klimatui neutralias šilumos gamybos technologijas, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos žaliavų kainų augimo, įvairinami šilumos gamybos būdai. Savivaldybėms ir šilumos tiekėjams neturint ilgalaikių tikslų kiekvienas šildymo sezonas gali sukelti rūpesčių, kuriais bus bandoma dalintis su šilumos vartotojais – gyventojais. ‘‘, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Šilumos ūkio įstatyme projekte siūloma įtvirtinti teisinį pagrindą vietos savivaldai dešimties metų laikotarpiui pagal nurodytus principus planuoti šilumos ūkio tvarią plėtrą, vadovaujantis  trijų lygių šilumos ūkio planavimo dokumentais: savivaldybės 10 metų strateginiu šilumos ūkio plėtros planu, šilumos ūkio specialiuoju planu ir  šilumos tiekimo įmonės to paties laikotarpio šilumos ūkio plėtros planu. 
Siūloma pakeisti šilumos kainodarą ir taikyti šilumos gamybos ir tiekimo būtinųjų pagrįstų sąnaudų ir skatinamojo reguliavimo principus, tokius kokie yra elektros energijos ir gamtinių dujų sektoriaus reguliavime. Šilumos kainodaros principai turėtų atspindėti besikeičiančias šilumos ūkio plėtros tendencijas, todėl siūlomu šilumos kainodaros modeliu siekiama mažinti administracinę naštą, investicijas į inovacijas ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją, modernizavimą ir tvarią šilumos ūkio plėtrą. 

Dokumento projekte siūloma nustatyti šilumos kainodarą 5 metų laikotarpiui, o ją rengiant vadovautis  Valstybinė energetikos reguliavimo Tarybos patvirtintu Šilumos kainų nustatymo metodiką. 
Naujas įstatymo projekto akcentas – centrinio šildymo sistemų dekarbonizacija. Siūloma nuosekliai spręsti šalies pramonės įmonių pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudotos šilumos energijos (toliau – atliekinė šiluma)  supirkimo klausimą, nustatoma atliekinės šilumos supirkimo tvarka sudarys lankstesnes sąlygas atliekinės šilumos panaudojimui skatinant centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją.

Siūlomi įstatymo pakeitimai numato platesnį alternatyvių atsinaujinančių išteklių naudojimą šiame sektoriuje. Pavyzdžiui, siūloma leisti šilumos tiekėjams supirkti atsinaujinančią energiją supirkti  ne aukciono būdu, kadangi jos gamybos apimtys yra sunkiai prognozuojamos ilgesnio periodo metu, o nepanaudojamos išmetamos į orą.  

Įstatymo projekto rengimo metu paaiškėjo, kad reikia nustatyti aiškų garantinio šilumos tiekimo teisinio reguliavimo mechanizmą.  Pavyzdžiui, susiklosčius tokiai situacijai, kai esamas šilumos tiekėjas negali vykdyti savo veiklos ir nėra kam užtikrinti nepertraukiamo šilumos tiekimo  gyventojams, tokiu atveju šilumos tiekimo veiklą vykdytų garantinis šilumos tiekėjas.

Taip pat įstatymo projekto pakeitimais siekiama aiškiai reglamentuoti apsirūpinimą karštu vandeniu ir nustatyti  daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo tvarką bei praplėsti reikalavimus pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui, užtikrinant jo veiklos kokybę, sprendžiant atsakomybės, kontrolės, įpareigojimų vykdymo, poveikio priemonių taikymo, sankcijų už veiklos pažeidimus skyrimą, tikimasi, kad  tai užtikrintų vartotojų pasitenkinimą šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veikla ir sumažintų ginčus tarp šilumos tiekėjų, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų bei vartotojų.

Gyventojai su Šilumos ūkio įstatymo projektu gali susipažinti  svetainėje www.epilietis.lt . Tai pat dokumento projektai pateikti Teisingumo, Aplinkos ministerijoms, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai,  Lietuvos savivaldybių asociacijai,  Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai, Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijai,  Lietuvos būsto rūmams ir AB Vilniaus šilumos tinklams.