Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Energetikos ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl ilgalaikio galių mechanizmo koncepcijos
Vasario 5 d. Energetikos ministerijoje įvyko vieša diskusija, kurios metu buvo pristatyta ilgalaikio galių mechanizmo koncepcija. Tai buvo pirmasis viešųjų konsultacijų su suinteresuotomis šalimis etapas.
Ilgalaikis galių mechanizmas – tai priemonė, skirta užtikrinti patikimą elektros energetikos sistemos darbą, paskatinant investicijas į naujų elektros gamybos šaltinių statybą, esamų tolimesnę veiklą ar plėtrą. Toks mechanizmas leidžia sukurti skaidrią, technologiškai neutralią ir konkurencija pagrįstą sistemą, kurios pagalba valstybė skatina nepertraukiamai prieinamos, lanksčios ir greitai aktyvuojamos elektros energijos gamybos pajėgumus, būtinus užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą šalyje.
Iki vasario 19 d. ministerija laukia pasiūlymų ir pastabų iš suinteresuotų šalių. Surinkta informacija bus vertinama, formuojant galutinį ilgalaikių galių mechanizmo Lietuvoje modelį.
Daugiau informacijos rasite ČIA
Kitos naujienos
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2025/02/Picture1-1.jpg)
Sausio 30 dieną Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai ir specialistai, atsakingi už technologinę pažangą savo įmonėse, rinkosi Prienuose, kur buvo organizuoti ES LIFE programos lėšomis finanasuojamo projekto SupportDHC mokymai, skirti pasikeisti informacija apie naujausius šilumos tiekimo įmonių projektus ir perspektyvinius planus.
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.