2021 m. kovo 9 d. LR Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pranešimas žiniasklaidai.

Kovo 8 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija  svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos“. Posėdžio metu vyko diskusija dėl Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatų tobulinimo, dėl rengiamos naujos šilumos ūkio koncepcijos ir jos pristatymo Komisijai.

Šilumos ūkio įstatymu  nustatyta, kad jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas (NŠG), prognozuojamas šilumos kiekis gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Įstatymu taip pat nustatyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT), tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą,  privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovas informavo, kad tik Kauno centrinės šilumos sistemos vartotojai turi naudą dėl konkurencijos veiksmingumo tarp šilumos gamintojų. Patvirtinus naują Aprašo redakciją, per trejus metus neatsirado naujų NŠG, kadangi Aprašo nuostatuose buvo nustatyta konkurencija „pilnais kaštais“. Atstovo nuomone, tvari ilgalaikė konkurencija „pilnais kaštais“ neįmanoma dėl sezoninio šilumos poreikio netolygumo. Konkuruojantys šilumos gamintojai pagrindines pajamas uždirba tik žiemos mėnesiais. Uždirbus per daug pajamų reguliuojami NŠG ir centrinis šilumos tiekėjas viršpelnį turi grąžinti vartotojams, kai tuo metu nereguliuojami NŠG viršpelnio negrąžina. Dėl Aprašu nustatytos viršpelnio susirinkimo schemos ydingumo, atskirose sistemose iškilo problemos dėl šilumos vartotojams nesugrąžinamo viršpelnio. 

Pasak VERT atstovo, VERT prižiūri 49 šilumos tiekimo įmones, kurių 11 varžosi su NŠG. 27 NŠG yra reguliuojami ir 18 NŠG yra nereguliuojami. 55 proc. šilumos perkama per aukcionus. Įsigaliojus Aprašo nuostatoms, šilumos aukcionų rezultatai parodė, kad nuo 2018 m. iki 2020 m. mažėjo vidutinė šilumos kaina miestuose, kuriuose veikia NŠG nuo 4,73 iki 3,69 ct/kWh. Palyginus nuo 2015 m. iki 2020 m. aukcionų rezultatus, pastebima nauda vartotojams: 2015 m. – 15,8 mln. eurų, 2016 m. – 11,6 mln. eurų, 2017 m. – 12,3 mln. eurų, 2018 m. – 9,2 mln. eurų 2019 m. – 10,7 mln. eurų, 2020 m. – 17 mln. eurų (preliminaru). Atstovas sakė, kad paaiškėjus tam tikriems Aprašo nuostatų ydingumams, jas reikėtų tobulinti, tačiau ne visas nuostatas galima keisti, nepakeitus įstatyminių nuostatų.

Energetikos viceministrė informavo, kad yra rengiama nauja šilumos ūkio koncepcija, kurios pagrindu bus skatinamas perėjimas prie ketvirtosios kartos (4G) centralizuotos šilumos tiekimo, integruojant saulės jėgaines į centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, skatinant perteklinės ir atliekinės šilumos panaudojimą pastatams šildyti, taip pat sudarant galimybę diegti modernias bei aplinkai palankias technologijas, naudojančias vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius.

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius akcentavo, kad teisinio reguliavimo aplinkos nuostatos, trukdančios investicijų pritraukimui ir galimai neužtikrinančios pagrįstos konkurencijos visiems centralizuotai tiekiamos šilumos rinkos dalyviams, taip pat nuostatos, nepakankamai apsaugančios šilumos vartotojų teises, tarp jų – ir teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, valstybės institucijų turi būti kuo skubiau pakeistos.

Parengė
Seimo kanceliarijos patarėja
Rūta Bėčiūtė, tel. (8 5) 239 6813, el. p. ruta.beciute@lrs.lt