2021 m. birželio 10 d. , LR Seimo pranešimas žiniasklaidai

Birželio 9 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė Šilumos ūkio įstatymo esmines keitimo kryptis. Minėtą klausimą įtraukti į darbotvarkę buvo nuspręsta šių metų kovo 8 d. Komisijos posėdžio metu, svarstant šilumos supirkimo tvarką iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Posėdyje dalyvavusi energetikos viceministrė Inga Žilienė pažymėjo, kad centrinių šilumos tiekimo (CŠT) sistemų dekarbonizacija, jų efektyvumo didinimas, efektyvi, tvari ir technologiškai pažangi jų plėtra, taip pat daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų tinkama priežiūra – yra pagrindiniai Šilumos ūkio įstatymo keitimo tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės neatlieka ilgalaikio šilumos ūkio  vystymo planavimo, esama šilumos aukcionų tvarka šilumos gamintojams nesuteikia aiškumo dėl investicijų į šilumos gamybos įrenginį, CŠT sistemų dalyje apie 60 proc. (~ 4 600 MW) instaliuotų šilumos gamybos pajėgumų nėra naudojami, o šilumos vamzdynuose prarandama apie 20 proc. (~1,3TWh) šilumos, Įstatymo keitimu siekiama pereiti prie savivaldos šilumos ūkio planavimo 10 metų laikotarpiui, nustatant trijų lygių planavimo dokumentus. Numatoma, kad savivaldybės tvirtins šilumos ūkio plėtros strategijas ir šilumos ūkio specialiuosius planus, o šilumos tiekimo įmonės, realizuojančios nuo 10 GWh  šilumos per metus, – plėtros planus. Visi šie dokumentai turės būti derinami su rinkos dalyviais, visuomene, institucijomis. Savivaldybė, išduodama leidimus ir derindama investicijas, turės užtikrinti, kad nebūtų sukuriami pertekliniai šilumos gamybos pajėgumai. Savivaldybėje nustačius naujų pajėgumų poreikį, bus skelbiamas konkursas naujiems pajėgumams įrengti. Konkurso sąlygose turės būti numatytas prioritetas efektyvumą didinančioms, klimato kaitai atliepiančioms technologijoms. Turės būti sudarytos vienodos konkuravimo sąlygos visiems šilumos gamintojams.

Atsižvelgiant į tai, kad esama šilumos aukcionų tvarka neskatina investicijų į alternatyvių atsinaujinančių energijos išteklių šaltiniais paremtą šilumos gamybą, Įstatymo pakeitimais bus sukurtas teisinis reglamentavimas, leisiantis šilumos tiekėjams supirkti atliekinę (likutinę), saulės, vėjo, geotermijos pagamintą šilumą ne aukciono būdu. 

Kadangi CŠT sistemų įmonių pelningumas yra žemas, mažiausios kainos reikalavimai stabdo šilumos ūkio technologinį vystymąsi ir skatina investicijas tik į pigiausius šilumos gamybos būdus (biokuro deginimą), nėra paskatų investuoti į šilumos vartojimo poreikį mažinančias technologijas, Įstatymo pakeitimu bus siekiama reglamentuoti pagrįstų šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudų taikymą, skatinamojo reguliavimo principus atsisakant mažiausių kainų principo, nustatant pareigą šilumos tiekėjui kasmet koreguoti šilumos bazinę kainą, dvinarių šilumos kainų tvirtinimą ir kt.  

Siekiant daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų efektyvios priežiūros, Įstatymo pakeitimo nuostatuose bus sudarytos sąlygos šilumos tiekėjams konkuruoti šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų rinkose, taip pat bus sugriežtinta pastatų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojų atsakomybė.

„Šilumos ūkio taryboje išdiskutuotos ir Energetikos ministerijos parengtos šilumos ūkio konceptualios kryptys, parodė, kad derinant šalių interesus galima pasiekti rezultatų“, – pažymėjo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius.

LR Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdžio transliacijos įrašas – https://www.youtube.com/watch?v=WywKKY0OAZk&ab_channel=AtvirasSeimas

Parengė Seimo kanceliarijos patarėja