2022 m. balandžio 13 d. LR Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pranešimas žiniasklaidai.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija (EDPK) domėjosi atliekų sektoriaus plėtra ir balandžio 11 d., pirmadienį, lankėsi Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykloje, Lapių regioniniame sąvartyne, Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje (KHE).

Siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus atliekų sektoriuje, Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta, kad sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis 2030 m. turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų svorio. Remiantis žiedinės ekonomikos principais, dalį atliekų galima perdirbti arba sudeginti, išgautą energiją panaudojant šilumai arba elektrai gaminti.

EDPK stebėjo atliekų tvarkymo procesus nuo jų pirminio apdorojimo Kauno MBA, kur patenka nerūšiuotos (arba po pirminio gyventojų rūšiavimo) atliekos, iki šilumos ir elektros energijos gamybos KKJ. Kauno MBA per 2021 m. apdorojo apie 145 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, iš kurių biologiškai apdorota apie 56 tūkst. tonų, apie 61 tūkst. tonų buvo panaudota energijai gauti.

Įvertinęs pozityvius pokyčius įmonės veikloje – įrangos, patalpų atnaujinimą, teritorijos tvarkymą ir padidėjusį paruoštą naudoti pakartotinai ir perdirbti komunalinių atliekų kiekį, EDPK pirmininkas Justinas Urbanavičius pastebėjo, kad vis dar apie pusė atliekų išvežama į deginimo įmonę, tačiau gamyklos operatoriai tvarkosi gerai – dėl to sumažėjo iš Kauno MBA sklindantys nemalonūs kvapai, o ir bendruomenės reiškia mažiau nepasitenkinimo.

Po apdorojimo Kauno MBA likusios, perdirbimui ar kitokiam panaudojimui netinkamos komunalinės atliekos ir kitos atliekos, nepriskiriamos komunalinėms atliekoms, šalinamos Lapių (ir Zabieliškio) sąvartyne. 2020 m. į Lapių sąvartyną buvo priimta 61 tūkst. tonų atliekų; šiais metais jos pradėtos deginti.

Komisijos nariai susipažino su pelenų apdorojimo technika ir technologija, kurią naudojant pagalba iš pelenų išgaunami spalvotieji, nespalvotieji metalai ir mineralinės medžiagos, naudojamos cemento ir betono gamybos pramonėje. UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas informavo apie įmonės planus statyti modernią pakuočių apdorojimo gamyklą, taip pat paminėjo kylančias problemas dėl ilgai trunkančio pelenų apdorojimo dokumentacijos tvarkymo, pakuočių komercinių ir komunalinių atliekų srautų atskyrimo, galimai neskaidrių atliekų tvarkymo konkursų.

Dar vienas etapas atliekų tvarkymo grandinėje – energijos išgavimas iš tų atliekų, kurios netinka pakartotinai panaudoti. Lietuvoje per metus susidaro 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, iš kurių apie 50 proc. degintinos, ir 3,3 mln. tonų per metus pramoninių atliekų, iš kurių apie 10 proc. degintinų; apie 1 mln. tonų atliekų per metus yra tinkamos energetikai.

UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ vadovas Ramūnas Paškauskas informavo, kad 2021 m. KKJ padėjo išvengti 200 tūkst. tonų į sąvartyną galėjusių patekti atliekų ir į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą patiekė 427 GWh, t. y. apie 32 proc. miesto šilumos poreikio, taip pat 155 GWh elektros energijos – tai sudarė 1,1 proc. šalies elektros energijos poreikio. R. Paškauskas atskleidė įmonės planus didinti metinius pajėgumus iki 255 tūkst. tonų atliekų ir pažymėjo, kad įmonės gaminamos šilumos kainą žymiai didina apyvartinių taršos leidimų (ATL) įsigijimo dedamoji. KKJ vadovas neslėpė, kad įmonė sieks nedalyvauti Europos Sąjungos ATL prekybos sistemoje, o tai galima pasiekti tik atsisakius priimti pramonines atliekas. Šiame kontekste EDPK pirmininkas J. Urbanavičius pabrėžė būtinybę diskusiją dėl darnios plėtros politikos prioritetų pratęsti Seime.

Komisijos nariai apsilankė KHE – didžiausioje atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioje elektrinėje Lietuvoje. Šiuo metu KHE kasmet pagamina apie 4 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos arba apie penktadalį visos iš atsinaujinančių energijos šaltinių šalyje generuojamos energijos. Nepaisant nedidelės galios, KHE garantuoja Lietuvos energetinės sistemos stabilumą: totalinės avarijos atveju, užgesus visai energetinei sistemai, suspausto azoto balionų pagalba gali būti paleidžiamas vanduo ir taip įsukami agregatai, gaminantys elektros energiją, kuri būtų patiekiama Kauno termofikacinei elektrinei.