Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos , nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.

Europa skelbia apie subsidijas ir paramą šokiruojančias sąskaitas gaunantiems žmonėms, bet parama, pasak specialistų, nėra pats geriausias kelias. Subsidijos kelia kainas, pinigus už jas gauna ne kas kitas, o šalys eksportuojančios tas pačias dujas, o Europa įsisuks į užburtą didelių kainų ir nemažėjančio poreikio ratą. Lietuva taip pat svarsto apie subsidijas. 

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė.

„Be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 dienos. Dabar yra rengiamas biudžeto projektas ateinančių metų ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Pasak I. Šimonytės, energetikos kainų suvaldymas bus pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete.

„Stebėdami situaciją matome, kad pagrindinė užduotis valstybei ir problema, kurią reikia išspręsti, šiuo metu yra energetikos kainų šuolio suvaldymas ateinančiais metais ir dėl to pasiūlymus dabar Vyriausybė rengia ir tai bus pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete“, – sakė I. Šimonytė.

Subsidijos atiteks Rusijai

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad išaugusios energijos kainos turi savo priežastis, tai – Europos energetinis karas su Rusija. Ir jis prasidėjo gerokai anksčiau, nei Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Viskas vyksta nuo praėjusios vasaros, Rusija riboja dujų eksportą ir sukuria rinkos nesubalansuotumą, kai paklausa viršija pasiūlą. Tuomet kyla kaina, o ją galima sumažinti ieškant alternatyvų, bet techniškai to padaryti greitu metu nepavyks. Tai reikia aiškiai suprasti. Taip pat reiktų mažinti vartojimą, tai yra būdas subalansuoti rinką, nes mažėjant vartojimui, balansuotųsi kainos. Žinoma, sulėtėtų ekonomikos augimas, tai neišvengiama, bet rinka susibalansuotų, padarytų savo darbą.

O kas vyksta dabar Europoje, tai politikų „pagalba“, kai jie ėmė siūlyti įvairias subsidijas. Ką jos padaro? Ogi neskatina mažinti vartojimo, bet pasiūlos mes taip pat neturime. O dujos ir elektra – susiję indai. Brangios dujos reiškia brangią elektrą. Taigi, ką daro vyriausybės, ogi įsuka visas Europos Sąjungos šalis į užburtą ratą. Kuo daugiau subsidijuoji, tuo mažiau krenta vartojimas ir tuo labiau kyla rinkos kaina. Taigi, subsidijos didina kainą“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, akivaizdu, kad viena Lietuva nieko nepadarys, bet kartu su kitomis šalimis ji turėtų spausti Vokietiją nedalinti subsidijų, kad kainos „neišskristų į kosmosą“. Taip pat svarbu ieškoti alternatyvių šaltinių, didinti jų pasiūlą.

Ž. Mauricas įsitikinęs, kad subsidijos padarys meškos paslaugą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau ne kartą yra sakęs nesubsidijuoti elektros ir dujų visiems gyventojams, nes tą košę teks srėbti ne metus, bet dešimtmečius.

„Politikai lengvai gali pažadėti bet ką, nes jų horizontas – viena kadencija. TVF siūlo ir aš tam pritariu, remti tik pačius pažeidžiamuosius žmones, nes jiems tikrai gali būti striuka, nes kyla infliacija, viskas brangsta. Kyla didelė rizika Europai, nes gelbėdami save privirs dar daugiau košės, o savęs už plaukų iš pelkės taip pat neištrauks, nes Europa neturi gamtinių dujų, todėl ji jas importuoja.

Taigi, jei subsidijuoji – realiai ta subsidija nukeliauja Rusijai ar kitoms šalims, kurios pardavinėja dujas. Kuo daugiau subsidijų, tuo geriau Rusijai, Norvegija, Alžyrui, Katarui, Azerbaidžanui ir kitoms, dujas pardavinėjančioms, valstybėms. Lietuvoje dar ekstremalesnė situacija, nes mes ne tik dujas importuojame, bet ir elektrą. Ir ji brangsta tikrai ne dėl rinkos liberalizacijos, tai suvelti aiškinimai. Kaina Lietuvoje ir Latvijoje – tokia pat, Estijoje, beveik tokia pat, o ir Danija ir Švedija moka panašiai. Mums trūksta elektros pralaidumo, tai techniniai dalykai, bet to trūko ir anksčiau. Kainos didelės ir subsidijos tik didintų pinigų, iškeliaujančių iš Lietuvos, kiekį“, – sakė ekonomistas.

Jis pridūrė, kad būtų nesąžininga mažinti kainas visiems žmonėms, nes yra tokių, kurie vartoja nedaug, ir tokių, kurie namus ar baseinus elektra šildosi. Pastarieji gali sutaupyti, o vartojantieji mažai ir uždirbantys mažai – ne. Todėl padėti reiktų tik tokiems.

Elektros kainų šokas – praeis, bet dujų – ne

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad laukia tikrai sudėtingas šildymo sezonas ir todėl reiktų pagalvoti apie kompensacijas žmonėms, nors anksčiau jis šiai idėjai ir nepritarė.

„Jie pernai tam nepritariau, tai akivaizdu, kad šiandien pinigai žmonėms labai reikalingi. Tiesa, „plokščias“ rėmimas yra sunkiai įsivaizduojamas, nes jis pareikalaus labai didelių pinigų sumų. Todėl, matyt, bus pasinaudota prezidentūros pasiūlymu riboti paramą kilovatvalandėmis vienam namų ūkiui.

Suteikti tokį bazinį energijos išnaudojimo planą ir, jei mažai jos naudoji, galėsi patekti į kompensuojamą jos dydį. Tai būtų mažesnė žala biudžetui ir būtų galima paremti daugiau žmonių. Manau, kad reikės tos dalinės kompensacijos, nes kainų šokas gali būti itin didelis“, – sakė M. Dubnikovas.

Jis įsitikinęs, kad dabar yra pats laikas kurti kompensavimo modelius, „pasigaminti instrumentus“, kurie leistų sparčiai suskaičiuoti rėmimo įtaką biudžetui, tai – labai svarbu. Anksčiau, pasak ekonomisto, buvo galima laisva ranka skolintis, nes jie buvo nemokami, dabar jau teks mokėti palūkanas, o skolinimosi mechanizmas nėra beribis. Gali tekti net priimti naujus mokesčius.

„Reikia svarstyti, kokiu būdu ir apimtimi reiks kompensuoti kainų augimą. Ateinant šaltajam sezonui kompensacijos turi būti įvedamos, manau, tai reikia daryti net ne dabar. Artėjant rudeniui, problemų su elektra, manau, neturėsime.

Sumažės karštis, o tai padidins pralaidumą jungtims į Skandinaviją, atominės elektrinės „grįš“ iš planinių remontų, taigi, matyt, blogiausia ką matėme su elektra jau bus praėję. Didesnė problema bus su šildymu, tai yra – dujomis. Ekonominis karas, kuris vyksta iš Rusijos pusės tikrai neatslūgs, todėl ir reikia algoritmų, kad žinotume, kokias kompensacijas galima įvesti ir kiek tai kainuos“, – sakė ekonomistas.

Jis įsitikinęs, kad tokios krizės, kaip išgyvenome prieš daugiau nei dešimt metų tikėtis nereiktų, nes Lietuvos ekonominė būklė visai kitokia. Gyventojų ir įmonių santaupos šiuo metu – didelės, eksportas stiprus, į Lietuvą plaukia pinigai.

Tokio masto problemų tikėtis sudėtinga, bet kažkoks ekonominis sulėtėjimas, žinom, galimas. Tai – natūralu, nes šalys, tokios, kaip Vokietija investuos daug į energetinę nepriklausomybę, o laikas, kol bus pereita prie naujų energetinių tiekimo modelių, bus painus, tai gali iššaukti ekonomikos sulėtėjimą.

Viena ranka duos, kita ims?

Ekonomistas, socialinės ekonomikos ekspertas Romas Lazutka sako, kad pinigų kompensacijoms reiks, svarbu tik neužsimoti per plačiai, nes pakliūsime į užburtą ratą.

„Klausimas iš kur pinigai, kaip padėti? Žinoma, galima skolintis, iki šiol tai buvo paprasta, bet dabar padėtis keičiasi. O kokie kiti šaltiniai? Valstybė tiesiog kitas sritis finansuos mažiau. Jei gyventojai gaus pagalbą iš valstybės dėl elektros kainos, tai jie negaus kito finansavimo. Tarkime nedidins biudžetiniams darbuotojams algų, arba didins tik vos vos, nedidins socialinių išmokų, nebus gerinama infrastruktūra, tiesiami keliai.

O tai juk irgi svarbu, nes tie pinigai viena ar kita forma juk irgi atitenka gyventojams. Valdžia nėra Dievas, kuris gali su trimis žuvimis pamaitinti minią. Galima pamaitinti tik vienus gyventojus kitų gyventojų sąskaita, todėl racionaliausia pagalbą nukreipti ten, kur labiausiai reikia. Tam Lietuvoje yra sukurta išlaidų būsto šildymui sistema ir ji veikia gana gerai, sukurta senokai.

Ta sistema išbandyta, tą paramą gauna iki 4 proc. žmonių, ir dabar, kai auga  būsto šildymo kainos, tie žmonės yra apsaugoti, jie kaip mokėjo tam tikrą sumą, taip ir mokės, visą pabrangimą sumokės valstybė. Panašu yra ir su vandeniu ir senokai siūlėme įtraukti ir išlaidas elektros energijai ir kitas išlaidas, tokias, kaip šiukšlių išvežimo kaina, liftai. Išvada tokia, kad dėl kainų augimo į kompensavimo sistemą reiktų įtraukti skurdžiausius žmones ir tai būtų taiklu.

Tam nereiktų baisiai didelių lėšų, valstybė tą padaryti būtų pajėgi. Gal reikia padidinti kartelę, gal paramą gaunančių gyventojų turėtų būti ne 4, bet 10 proc., bet tikrai ne daugiau, nes jei užsimojam padėti visiems arba bent 80 proc. gyventojų, tai reiškia, žmonėms padėsime jų pačių sąskaita. Politikams tai atrodo gražu, kai viena ranka duoda, kita atima“, – sakė R. Lazutka.

Didinti mokesčius, pasak specialisto, taip pat nėra lengva. Apmokestinti daugiau tik galingus ir turtingus nėra lengva, o didinti visiems ir paskui tuos pinigus vėl išdalinti – nėra prasmės.

Kaip ruošiasi Europa?

Italija

Italija, kuri, kaip ir kitos Europos šalys, kenčia dėl Rusijos dujų tiekimo sumažėjimo, planuoja skirti 200 eurų premiją darbuotojams, uždirbantiems 35 000 eurų ar mažiau per metus ir pasiūlyti 20 procentų mokesčių kreditą daug energijos naudojančioms įmonėms, kurių kainos išaugs daugiau nei 30 procentų. Italija taip pat paskelbė apie savo ketinimą apmokestinti iš aukštesnių energijos kainų besipelnančius įmones.

Ispanija

Kaip ir Italija, Ispanija nusprendė apmokestinti tas energetikos bendroves, kurios pelnosi iš energijos kainų padidėjimo, o surinktus pinigus panaudoti savo piliečių sąskaitoms apmokėti. Madridas jau sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) sąskaitoms už energiją nuo 21 procento iki 10 procentų, o esamą mokestį už elektrą – nuo ​​7 procentų iki 0,5 procento. Kaip ir Portugalija, Ispanija šiuo metu taiko vienerių metų trukmės dujųkainų viršutinę ribą, dėl kurios susitarė Europos Komisija, o tai užtikrina, kad jos išliks mažesnės nei vidutiniškai 50 eurų už megavatvalandę.

Prancūzija

Prancūzija taip pat siūlo vienkartinę išmoką savo piliečiams, kad padėtų jiems išgyventi sunkius laikus, nors ji gerokai mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Tačiau Prancūzija privertė valstybinį energijos tiekėją EDF metams apriboti didmeninės elektros energijos kainų kilimą iki 4 procentų. Numatoma, kad šis žingsnis kainuos 8,4 mlrd.

Šalies galutinio elektros suvartojimo vidaus mokestis (TICFE) taip pat sumažintas nuo 22,50 euro už megavatvalandę iki 1 euro už megavatvalandę namų ūkiams ir 0,50 euro už megavatvalandę įmonėms. Prancūzijos vyriausybė šiuo žingsniu siekia apriboti elektros kainų kilimą iki 4 proc., palyginti su tikėtinu 45 proc.

Vokietija

Vokietija, kuri pastaruoju metu stengėsi pažaboti savo didelę priklausomybę nuo rusiškų dujų, patvirtino du pagalbos paketus už 30 mlrd. eurų, kad padėtų savo piliečiams šiais metais kylant energijos kainoms. Vokietijos vyriausybė visiems mokesčių mokėtojams pasiūlys vienkartinį 300 eurų energijos kainos fiksuotą tarifą, kuris bus pervestas iš darbdavio atlyginimo lapelio. Vaiko išlaikymą gaunančios šeimos gaus papildomus 100 eurų už vaiką, o pašalpas gaunantys asmenys gaus 200 eurų vienkartinę išmoką. Tie, kurie gauna paramą būstui įsigyti ar nuomoti, gaus 270 eurų vertės priedą. Šalis taip pat siūlo subsidijuojamus viešojo transporto bilietus.

Olandija

Nyderlandų vyriausybė, kuri šiais metais tikisi, kad infliacija sieks 5,2 proc., namų ūkiams siūlo vienkartinę 800 eurų energijos pašalpą. Taip pat nuo 21 iki 9 procentų sumažinamas PVM energijai, o benzinui ir dyzelinui – 21 procentu – viršutinė riba galios iki metų pabaigos.

Norvegija

Energijos rinkos kainoms visame pasaulyje kylant, norvegai mokės tik nustatytą sumą, kurią praėjusiais metais nusprendė vyriausybė. Pagal 2021 m. vyriausybės įvestą schemą norvegai visas sąskaitas apmoka tik tada, kai kainos yra mažesnės nei 70 kronų (7 eurai) už kWh. Kai sąskaitos už energiją viršija šią ribą, vyriausybė padengia 80 proc. Nepaisant to, norvegai, matyt, vis dar stengiasi apmokėti sąskaitas, o vyriausybė svarsto kitas galimybes, kaip šią žiemą padėti namų ūkiams.

Bulgarija

Bulgarija gegužę patvirtino 2 milijardų levų (1,1 mlrd. eur.) paketą, skirtą apsaugoti įmones ir mažas pajamas gaunančius vartotojus nuo energijos ir maisto kainų šuolio, kurį sukėlė Ukrainos konfliktas.

Vyriausybė taip pat siūlys 0,25 levo nuolaidą už litrą benzino, dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų bei metano nuo liepos iki metų pabaigos ir akcizų laužą gamtinėms dujoms, elektrai ir metanui.

Danija

Birželio mėnesį Danijos įstatymų leidėjai susitarė dėl pinigų išdalinimo pagyvenusiems žmonėms ir kitų priemonių, kurių bendra suma sieks 3,1 mlrd. Danijos kronų (438 mln. eur.), kad sušvelnintų sparčiai augančios infliacijos ir aukštų energijos kainų poveikį. Priemonės taip pat apima energijos kainų mokesčio sumažinimą. 

Danijos įstatymų leidėjai anksčiau susitarė dėl vadinamojo „šilumos čekio“, o tai reiškia, kad 2 milijardų Danijos kronų (288 mln. eur) vertės subsidijos bus išmokamos maždaug 419 000 namų ūkių, kuriuos smarkiai nukentėjo augančios sąskaitos už energiją.

Graikija

Graikija nuo rugsėjo išleido apie 7 milijardus eurų elektros subsidijoms ir kitoms priemonėms padėti namų ūkiams, įmonėms ir ūkininkams apmokėti elektros ir dujų sąskaitas. 

Subsidijos, kurios bus įtrauktos į sąskaitas už elektrą, rugpjūtį sudarys apie 1,136 mlrd. eurų ir padengs iki 90 proc. išaugusių mėnesinių sąskaitų už elektrą namų ūkiams ir 80 proc.padidėjusių mažų ir vidutinių įmonių sąskaitų.

Graikija nustatė viršutinę mokėjimų elektros gamintojams viršutinę ribą, kad atspindėtų jų tikrąsias gamybos sąnaudas, faktiškai atsisakė papildomo mokesčio už elektros sąskaitas, o įplaukas skyrė elektros subsidijoms finansuoti. Skaityti daugiau

Vengrija

Vengrija nuo praėjusių metų lapkričio apribojo mažmenines degalų kainas iki 480 forintų (1,23 Eur) už litrą, o tai yra gerokai mažesnė už dabartines rinkos kainas, kad apsaugotų namų ūkius nuo staigių degalų kainų. Tačiau ši priemonė lėmė tokį paklausos padidėjimą, o tai vėliau privertė vyriausybę apriboti tinkamumą naudotis schema.

Staigus dujų ir elektros kainų kilimas Europoje taip pat privertė Vengrijos vyriausybę apriboti mažmeninių komunalinių paslaugų sąskaitų ribą, kuri buvo taikoma ilgus metus, nustatant ribines kainas pagal nacionalinį vidutinį suvartojimo lygį.

Vengrija taip pat įvedė kuro eksporto draudimą, kad užtikrintų vidaus tiekimo poreikius, ir neseniai sušvelnino medienos ruošos taisykles, kad patenkintų išaugusį kietojo kuro, pavyzdžiui, malkų, poreikį.

Lenkija

Lenkija paskelbė apie mokesčių mažinimą energijai, benzinui ir pagrindiniams maisto produktams, taip pat pinigų dalijimą namų ūkiams. Ji taip pat pratęsė reguliuojamas dujųkainas namų ūkiams ir institucijoms, pvz., mokykloms ir ligoninėms, iki 2027 m. Vyriausybė liepos mėn. susitarė dėl vienkartinės 3 000 zlotų išmokos namų ūkiams, kad padėtų jiems padengti didėjančias anglies kainas. Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad visos energijos kainų mažinimo išlaidos Lenkijoje sieks apie 50 mlrd. zlotų. 

Rumunija

Rumunijos koalicinė vyriausybė įgyvendino schemą, apribojančią namų ūkių ir kitų vartotojų sąskaitas už dujas ir elektrą iki tam tikro mėnesio suvartojimo lygio ir kompensuojančią energijos tiekėjams skirtumą. Planuojama, kad ši schema galios iki 2023 m. kovo pabaigos.

Rumunijos ministras pirmininkas Nicolae Ciuca vasarį apskaičiavo, kad paramos schema kainuos apie 14,5 mlrd. lėjų (3,27 mlrd. Eur.), tačiau analitikai dabar tikisi, kad ji viršys 10 mlrd.

Šaltinis: https://www.https://www.tv3.lt