Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Ekspertai skaičiuoja, kiek žmonėms kainuos artėjantis šildymo sezonas
Šaltinis: www.tv3.lt, 2023 m. rugsėjo 16 d.
Artėjant šildymo sezonui Lietuvoje ekspertai prognozuoja, kad šiluma šiemet gali atpigti. Biokurą naudojantys didmiesčiai šiemet jį pirks dar pigiau nei pernai. O sunkiau besiverčiantys gyventojai ir toliau galės pasinaudoti valstybės kompensacija.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė teigia, kad biokuro ir dujų kainos, kurios didžiąją dalimi lemia šildymo kainas, šiuo metu yra gerokai žemesnės nei pernai: „Nors rinkoje dar yra šiek tiek įtampų, jos yra gerokai mažesnės nei praėjusiais metais. Didelio žaliavų kainų kilimo nėra tikimąsi. Taigi, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, gyventojai gali tikėtis kiek pigesnio šildymo sezono šiais metais.“
Visą straipsnį skaitykite https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/ekspertai-skaiciuoja-kiek-zmonems-kainuos-artejantis-sildymo-sezonas-n1258270
Kitos naujienos
Daugiabučių namų bendrijos Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomos idealiu būsto valdymo modeliu. Tikėta, kad bendrą turtą prižiūrėti pigiau, valdyti – demokratiškiau, o svarbiausia – patys gyventojai gali priimti naudingiausius ir jų interesus geriausiai atitinkančius sprendimus.
Atėjus pavasariui ir pasibaigus šildymo sezonui, apie šilumą imama galvoti vis rečiau. Tačiau mokslininkai primena – šiluma yra ne tik sezoninis poreikis, bet ir svarbus energijos resursas, kurį galima išsaugoti ir panaudoti tada, kai labiausiai reikia.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro duomenys rodo, kad nors Lietuvos aplinkos oro tarša mažėja, didžiausiais jos šaltiniais išlieka naftos produktų gamybos ir sandėliavimo, transporto, šilumos gamybos bei žemės ūkio sektoriai.