LR Seimo nario Andriaus Bagdono 2023 m. sausio 6 d. pranešimas

Praėjusiais metais, priėmus įstatymo pataisą, buvo sustabdytos investicijos į didžiąsias saulės elektrines. Dėl skubotų sprendimų saulės energetikos plėtra Lietuvoje sustojo, o ši padėtis jau dabar brangiai kainuoja – Lietuvos vartotojai negauna pigesnės elektros energijos, tikslas – pasiekti energetinę nepriklausomybę tolsta, o energetikos verslas renkasi investuoti į saulės elektrines aplinkinėse valstybėse.

Siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją saulės energetikos sektoriuje, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) kartu su Seimo Liberalų frakcija organizuoja diskusiją, kurioje energetikos ekspertai, skirtingų Seimo frakcijų, energetikos ministerijų atstovai, investuotojai į saulės energetiką ir asocijuotų struktūrų vadovai pateiks savo poziciją ir sprendimus, kaip iš „mirties taško“ išjudinti įstrigusią saulės energetikos plėtrą.

„Pernai skambiai priimtame Proveržio pakete buvo iškelti ambicingi tikslai paskatinti žaliosios energetikos plėtrą. Tačiau dėl skubotų įstatymo pataisų numatyta 2GW kvota sustabdė saulės energetikos projektus. Jau beveik metus sustabdyta didelių saulės jėgainių statyba, o prasidėjus teismų procesui, saulės energetikos proveržio reiks laukti dar keletą metų. Šiuo svarbiu metu, kai privalome užtikrinti mažesnes energijos kainas vartotojams ir siekti energetinės nepriklausomybės, esame įstrigę teisinėse batalijose“, – sako Seimo narys Andrius Bagdonas.

LAIEK prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai. Didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą.

„Mūsų skaičiavimais, sustojusi komercinių saulės elektrinių plėtra per metus Lietuvos vartotojams kainuoja 700–800 mln. eurų – tai didesnė suma nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą. Deja, vienerius metus jau praradome ir galime prarasti dar kelerius metus, jei prasidėtų teisminiai procesai. Reikšmingų lėšų negautų vietos bendruomenės ir žemės savininkai, o valstybė – pelno ir pajamų mokesčio pajamų“, – pabrėžia M. Nagevičius. 

Dauguma ES šalių spartina saulės energetikos plėtrą – skatina investicijas į šį sektorių, naikina biurokratinius barjerus. Saulės energetikos verslą vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, pagal instaliuotą saulės jėgainių galią Lietuva jau gerokai atsilieka nuo daugelio ES šalių. Pastebimai atsiliekame ne tik nuo saulės energetikoje pažengusių valstybių, bet ir nuo kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Estijos.

„Dėl nepalankios investicinės aplinkos energetikos įmonės savo investicijas nukreipia į kitas regiono valstybes.  Prognozuojama, kad dėl įstrigusių saulės energetikos projektų, apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų Lietuvoje gali būti atidėta, o dalis jų – prarasta“, – pažymi M. Nagevičius.

Diskusija „Saulės energetika. (Ne?)prarandamos krizės suteikiamos galimybės pakeisti Lietuvos energetiką“ vyks sausio 10 d., antradienį, Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai). Pradžia – 10 val. 12 val. numatoma trumpoji spaudos konferencija žiniasklaidos atstovams.

Renginys bus transliuojamas Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ ir Seimo interneto svetainėje.