Straipsnis publikuotas 2023 m. rugpjūčio 2 d. www.lrt.lt

Prognozuodami artėjančio šildymo sezono kainas, energetikos ekspertai tvirtina įžvelgiantys pozityvių tendencijų. Anot jų, šildymo kainos šalies didmiesčiuose iki 2023 metų pabaigos turėtų būti panašios į nusistovėjusias praėjusio sezono pabaigoje. Vis dėlto jie neslepia, kad situacija pasaulinėje kuro rinkoje apgaulinga, o kainų šuoliai gali būti nenuspėjami.

Už šildymą mokėjo ir triženkles sumas

Sąskaitos už šildymą praėjusį sezoną nemaloniai nustebindavo ne vieną. Kai kurie ėmė taupyti prisukdami radiatorius, kiti rinkosi pigesnes šildymo alternatyvas. Vis dėlto dalis gyventojų tokių opcijų neturėjo ir jiems teko nemenkai patuštinti kišenes.

Kai kuriems gyventojams praėjusią žiemą už šildymą teko pakloti ir triženkles sumas. A. Budraitis mano, kad šildymo kaina didmiesčiuose iki 2023 metų pabaigos bus panaši į nusistovėjusias kainas praėjusio sezono pabaigoje. R. Baltuonis taip pat tikisi mažesnių kainų, nei pernai, bet neslepia, kad pasaulinėje kuro rinkoje kainų šuoliai – nenuspėjami. Š. Bulota sako, kad šildymo kainos Kaune bus vienos mažiausių šalyje. Anot V. Jonučio, ateinantį sezoną būtų galima tikėtis 15 proc. šilumos kainos sumažėjimo. LRT.lt primena, kad ateinantį sezoną gyventojai taip pat galės kreiptis dėl šildymo kompensacijos.

Štai trijų kambarių nerenovuotame bute gyvenantis vilnietis Jonas pastaruosius trejus metus už šildymą mokėjo ir triženkles sumas.

„2020–2021 m. šildymo sezoną šalčiausią mėnesį teko sumokėti 185 eurus. Man tai buvo didelė suma, teko mažiau išlaidauti ir pataupyti“, – neslepia vyras.

Vilnietis viliasi, kad šią žiemą bus lengviau, mat žadėta, jog bus paleista Vilniaus kogeneracinė jėgainė, todėl šildymas atpigs.

„Praėjusį šildymo sezoną jėgainės taip ir nepaleido, todėl šildymo sezono pradžios teko laukti per sukąstus dantis. Dėl šiltos žiemos ir Vilniuje kūrenamo mazuto didžiausia sąskaita siekė 150 eurų. Mažiau, tačiau vis tiek daug“, – pažymi jis.

Kadangi butą išlaiko vienas, ateinantį šildymo sezoną Jonas sako taip pat pasitinkantis su nerimu.

Neramu, ar nereikia pradėti taupyti ir vėl ruoštis šildymui.

„Įdomu, kiek reikės mokėti šį sezoną. Vasarą norisi plačiau atverti piniginę ir paišlaidauti, vykti atostogų į užsienį, keliauti po Lietuvą, festivalius ir išnaudoti paskutinius gražius likusius savaitgalius. Visgi neramu, ar nereikia pradėti taupyti ir vėl ruoštis šildymui, kuris kišenes patuštins šimtais eurų“, – svarsto sostinės gyventojas.

Staigių kainų šuolių neprognozuoja

Vis dėlto, vertindamas esamą situaciją Lietuvos biokuro rinkoje, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analitikas Antanas Budraitis ramina, kad šildymo kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose iki 2023 metų pabaigos turėtų būti panašios į nusistovėjusias praėjusio sezono pabaigoje.

„Nebus staigaus šuolio kaip praėjusio šildymo sezono pradžioje“, – patikina jis.

Anot eksperto, šiuo metu intensyviai vyksta apsirūpinimas biokuru šių metų ketvirtajam ketvirčiui ir jau susitarta dėl 42 proc. reikiamo biokuro kiekio – tai atitinka istorinius vidurkius.

Vilniuje, atsisakant dujų ir pereinant prie biokuro žaliavos, pasak eksperto, išaugusį biokuro poreikį iš dalies kompensuos jo importas iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Remdamasis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos informacija, A. Budraitis teigia, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė Vilniaus apskrities biokuro paklausą padidins 57 proc.

„Įvertinus prognozuojamą biokuro paklausos didėjimą 2023–2024 m. šildymo sezono metu, Vilniaus apskrityje veikiantiems energijos gamintojams bus sudaromos sąlygos energijos išteklių biržoje „Baltpool“ įsigyti biokurą, pagamintą ne Lietuvoje, o jo transportavimą organizuoti savarankiškai iki vartojimo vietos“, – LRT.lt komentuoja A. Budraitis.

Nebus staigaus šuolio kaip praėjusio šildymo sezono pradžioje.

Prognozuoja 15 proc. šilumos kainos sumažėjimą

„Baltpool“ prekybos vadovo Vaidoto Jonučio teigimu, šiuo metu biokuro kaina Vilniuje yra 20 proc. mažesnė nei pernai, Kaune – 30 proc., Klaipėdoje – 36 proc.

„Tai reikšmingas sumažėjimas ir bent pusė jo turėtų atsispindėti šilumos kainoje. Tad Kaune ir Klaipėdoje, miestuose, kur biokuras yra naudojamas praktiškai 100 proc., galima būtų tikėtis 15 proc. šilumos kainos sumažėjimo“, – skaičiuoja V. Jonutis.

Nuotaikos energetikos sektoriuje yra iš esmės kitos, nei buvo pernai

Vilniuje šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos, tačiau jų dalis, „Baltpool“ atstovo teigimu, gerokai sumažės, nes ateinantį šildymo sezoną, kaip jau minėta, pradės veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro jėgainė.

„VKJ dalyvavimas rinkoje gerokai pakeis konkurencinę situaciją šilumos sektoriuje, tačiau tą efektą suskaičiuoti nėra paprasta“, – neslepia jis.

Palyginti su praėjusiu sezonu, gamtinių dujų kaina, anot V. Jonučio, yra sumažėjusi 5–7 kartus, todėl šiemet nebus didelio skirtumo, ar šilumai gaminti bus naudojamos dujos, ar biokuras.

„Vilniuje šilumos kainos mažėjimas turėtų būti mažesnis nei Klaipėdoje ar Kaune, nes Vilniuje biokuro kainos mažėjimas yra mažesnis. Kita priežastis – pernai sostinėje buvo naudojamas mazutas, kurio kaina tuo momentu buvo gerokai mažesnė nei gamtinių dujų, tačiau šiemet piko šilumos energija greičiausiai bus gaminama iš dujų“, – sako analitikas.

Apibendrindamas V. Jonutis teigia, kad ateinančio šildymo sezono prognozės bent jau dabar atrodo išties optimistiškai.

„Geopolitinė situacija nėra pasikeitusi, tačiau nuotaikos energetikos sektoriuje iš esmės yra kitos, nei buvo pernai tuo pačiu metu“, – palygina jis.

Tikisi pigesnio šildymo

Bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis taip pat sako besitikintis mažesnių šilumos kainų nei pernai.

„Pagrindinę mūsų gaminamos šilumos kainos dalį lemia kuro kaina – ji sudaro apie 80 proc. Kadangi rinkoje matome sumažėjusias pagrindinio mūsų naudojamo kuro – biokuro – kainas, prielaidos kainos mažėjimui yra“, – tvirtina R. Baltuonis.

Palyginti su praėjusiais metais, anot jo, situacija ramesnė ir dujų rinkoje. Bendrovės metiniame kuro balanse gamtinės dujos sudaro apie 15–20 proc., o jų kaina šiuo metu santykinai neaukšta.

„Nors, kaip parodė dvejų paskutiniųjų metų patirtis, pasaulinėje kuro rinkoje ramybė apgaulinga, kainų šuoliai – nenuspėjami. Bet tikimės geriausio“, – pažymi jis.

Pasaulinėje kuro rinkoje ramybė apgaulinga.

„Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota sako, kad kauniečiai už šilumą moka mažiausią arba vieną mažiausių kainų Lietuvoje. Tokia ji, anot atstovo, išliks ir ateinantį šildymo sezoną.

„Nuo šių metų balandžio mėnesio „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos, kuri šiltuoju metų laikotarpiu naudojama karštam vandeniui gaminti, kaina yra mažiausia šalyje“, – akcentuoja Š. Bulota.

Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas sako, kad šiuo metu sudėtinga tiksliai prognozuoti VKJ biokuro jegainės įtaką šilumos kainai, nes tai priklausys nuo aukcionų, kuriuose ir superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

„VKJ jau dabar yra vienas iš aštuonių nepriklausomų šilumos gamintojų, iš kurių superkame šilumą“, – pažymi jis.

Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, G. Bakanas taip pat antrina, kad šilumos kaina Vilniuje turėtų išlikti „kaip ir praėjusį šildymo sezoną“.

„Nors šiemet mažasieris mazutas šilumos gamybai nebus naudojamas, stebime stabilesnes energetinių išteklių kainas rinkose, taip pat esame jau užsitikrinę didesnę dalį reikalingo gamtinių dujų kiekio, todėl prognozuojame, kad šiluma vilniečiams kainuos panašiai kaip ir praėjusį šildymo sezoną“, – komentuoja įmonės vadovas.

Pasiruošimą naujam šildymo sezonui bendrovės pradėjo dar pavasarį, pasibaigus 2022–2023 m. šildymo sezonui. Siekiant užtikrinti stabilų žalios šilumos tiekimą vartotojams, kasmet atliekami hidrauliniai bandymai, rekonstruojamos šilumos trasos, atliekami katilinių remonto darbai ir kt.

Ir toliau galės gauti kompensacijas

LRT.lt primena, kad ateinantį sezoną gyventojai taip pat galės kreiptis dėl šildymo kompensacijos.

Kompensacija skiriama neatsižvelgiant į šildymo būdą. Ji priklauso tiek centralizuotu šildymu besinaudojantiems gyventojams, tiek kitais būdais besišildantiesiems, pavyzdžiui, malkomis, dujomis ar kt.

Tai, ar gyventojas gali gauti šildymo ir karšto vandens kompensaciją, lemia jo ir kartu gyvenančių asmenų, jeigu tokių yra, gaunamos pajamos.

Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Vertinant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Atkreiptinas dėmesys, kad šildymo kompensacija nėra skiriama automatiškai, dėl jos gyventojams privalu kreiptis. Tai galima padaryti kreipiantis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją bei elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

Pasitelkiant toje pačioje sistemoje esančia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle taip pat galima pasitikrinti, ar kompensacija gyventojui priklauso, jeigu dėl to jis nėra tikras.