Straipsnis publikuotas 2022-07-14 d. portale alfa.lt

Ekonomistas Žygimantas Mauricas nepataria Lietuvos vyriausybei sekti paskui Vengriją, įšaldžiusią degalų ir kitų energetikos prekių kainas.

Toks kelias esą būtų labai neperspektyvus. Energetinių prekių (degalų, gamtinių dujų, elektros ir šiluminės energijos) kainos Lietuvoje per metus išaugo 67,5 proc., kai Vengrijoje šių prekių kainų infliacija siekia vos 7 proc.

Tačiau kainų subsidijavimas jau išbalansavo Vengrijos viešuosius finansus, pabrėžė ekonomistas.

„Nereikėtų pasirinkti tokio kelio kaip Vengrija. Tai labai neperspektyvus, neteisingas, nesąžiningas kelias“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė Ž. Mauricas. Vengrija – ne pavyzdys Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad niekas tiksliai nežino, kiek truks energetinių kainų šuolis, juolab kad vyksta energetinis karas tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos, gal net viso pasaulio ir Rusijos.

Dujų srautas iš Rusijos į Europą „Nord Stream“ dujotiekiu praktiškai sustabdytas, atitinkamai šoka elektros kaina, taip pat stebime nemažą naftos kainų šuolį, kurį dar labiau sustiprina euro nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu.

Pirmadienį euras trumpam buvo susilyginęs su doleriu, prognozuojama, kad euro vertė toliau kris. „Naftos kaina eurais dabar yra rekordiškai didelė – didžiausia, kokia yra istoriškai buvusi“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, energetikos kainos dažniausiai dirbtinai mažinamos pritaikant mokesčių lengvatas, mažinant akcizus ar tiesiog įšaldant kainas, skirtumą dengiant iš biudžeto. „Realiai yra mažinami mokesčiai ta apimtimi, kuria didėja žaliavos kaina.

Toks kelias pavojingas fiskaline prasme, nes atsiranda didelis neapibrėžtumas, kiek gi reikės pinigų skirti kainoms kompensuoti. Vengrija jau prieš kelias savaites pranešė didinsianti kitus mokesčius, mažinsianti kitas viešojo sektoriaus išlaidas, nes labai daug lėšų reikalauja dirbtinis energetikos išteklių kainų sumažinimas. Daugiausia tai degalai, dujos, elektra“, – dėstė Ž. Mauricas.

Vengrija jau prieš kelias savaites pranešė didinsianti kitus mokesčius, mažinsianti kitas viešojo sektoriaus išlaidas. Energetikos prekių kainų augimas ir jų įšaldymas Vengrijoje sutapo su rinkimų ciklu – perrinkimo siekęs šios šalies premjeras Viktoras Orbanas žadėjo kainas „laikinai“ sumažinti.

„Tas „laikinai“ išsitęsė labai ilgai ir Vengrija susiduria su didžiuliais iššūkiais. Visų pirma tai viešųjų finansų klausimas. Kylant palūkanų normoms, tai gali ateityje tapti labai didele problema, nes skolintis nebėra pigu. Jeigu Vengrija turi didžiulį deficitą, jai ta skola paskui gali labai brangiai kainuoti“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekonomisto nuomone, kainų subsidija yra laužų gesinimas, geriau šiek tiek sukandus dantis pakentėti ir tuos pinigus skirti investicijoms į atsinaujinančią energetiką, energijos taupymo priemones, švietimą. „Matome, kokie prasti matematikos egzaminų rezultatai Lietuvoje“, – pastebėjo jis. Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, tai yra tiek mokinių nepasiekė patenkinamo lygio.

Neteisingumo jausmas Ž. Mauricas pabrėžė, kad bet koks tiesioginių išlaidų kompensavimas visuomenėje sukuria labai didelį neteisingumo jausmą, nes vieni daugiau naudoja vienų išteklių, antri – kitų, o treti visai jų nenaudoja. Bet koks tiesioginių išlaidų kompensavimas visuomenėje sukuria labai didelį neteisingumo jausmą.

„Tarkime, žmogus investavo, pasistatė saulės elektrinę, oro siurblį ar dar kokią nors sistemą, nusipirko elektromobilį, o dabar staiga remiami tie žmonės, kurie to dar nepadarė. Jeigu subsidija pritaikoma visiems gyventojams, iš jos didžiausią naudą gauna turtingiausi, didžiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tai akivaizdu, nes yra didžiuliai skirtumai tarp elektros, degalų vartojimo, ypač vasaros laikotarpiu“, – pastebėjo ekonomistas.

Skaitykite daugiau: https://www.alfa.lt/verslas/energetika/dirbtinis-energetikos-kainu-mazinimas-butu-prazutingas-viesiesiems-finansams-ir-labiausiai-praverstu-turtingiesiems/259969/