Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Didžiausias galvos skausmas miestams – biokuro ir elektros kainos: kai kurie merai neslepia – biudžete lėšų gali ir pritrūkti
Šaltinis: 2022 m. rugsėjo 12 d. lrt.lt
Į merų susitikimą susirinkę savivaldybių vadovai sako, kad pagrindinis jų galvos skausmas – dvigubai pabrangęs biokuras, grasinantis išaugusiomis šildymo kainomis, ir jų įstaigoms nebepakeliamos elektros kainos. Aplinkos ministras sako, kad Vyriausybės priimti sprendimai biokuro kainų augimą sustabdys, o Vilniaus meras žada net mažesnes šildymo kainas.
Vilniaus savivaldybėje – kadencijas baigiančių merų susitikimas. Merai sako, kad dabar didžiausias jų galvos skausmas yra artėjantis šildymo sezonas. Daugumoje savivaldybių centrinis šildymas tiekiamas kūrenant biokurą.
„Šiaip užtenka praktiškai biokuro, bet kadangi biokuras brangsta, perkam per biržą. Kiek pabrango? Dabar, lyginant, daugiau kaip du kartus pabrango“, – skaičiuoja Biržų meras Vytas Jareckas.
Elektrėnai šilumą perka iš įmonės „Ignitis“.
„Kai jie statė tą biokuro katilinę, žadėta buvo, kad kasmet po 5 proc. mažės kaina, tai šiandien mes turime pasakyt, kad ji praktiškai 50 proc., pabrangus“, – pripažįsta Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.
Gyventojai irgi neslepia nusivylimo ir mano, kad valdžia turėtų rodyti daugiau iniciatyvos ir padėti sunkiau besiverčiantiems gyventojams.
„Pabrangimas labiausiai atsigręš į socialiai pažeidžiamiausius žmones ir tikrai labai gaila, tikrai Vyriausybė galėtų pagalvoti, kaip padėti žmonėms“, – sako namo bendrijos Šiauliuose pirmininkė Nijolė Malakauskienė.
Aplinkos ministras sako, kad Vyriausybė ėmėsi priemonių, kad biokuro kainų augimas būtų sustabdytas.
„Urėdija įpareigota 20 proc. malkinės plokštinės medienos ne parduoti kaip žaliavą, bet parduoti kaip kurą, tiesiogiai dalyvauti aukcionuose ir tiesiogiai šilumos tiekėjams parduoti apeinant tarpininkus“, – aiškina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Bet merai prašo galimybės įsigyti biokurą ne per biržą.
„Mūsų seniūnijos turi daug tų žaliųjų atliekų – ir krūmus kerta, ir pievas prižiūri, galėtume patys pasiruošti to biokuro, bet tokios galimybės nėra, nes privaloma pirkti iš biržos“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Energetikos ministerija biokuro biržos atsisakyti nežada sakydama, kad ji padėjo išskaidrinti šešėlinę rinką.
Vilnius, iki šiol kritikuotas, kad per 11 metų nesugebėjo pasistatyti kogeneracinės jėgainės, kūrenamos atliekomis ir biokuru, pasak mero, laukia net pigesnio šildymo sezono.
„Mes turime technologijas, kaip saugiau deginti kitą kurą – nesieringą. Ir jei visa dokumentacija bus sutvarkyta, mūsų planas yra, kad šildymo kainos būtų ne didesnės, netgi šiek tiek mažesnės nei praeitą šildymo sezoną“, – tikina Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Kitas merų galvos skausmas – elektros kainos
Mažeikių meras sako, kad Lietuvos vyriausybė galėtų iki naujų metų įšaldyti elektros kainas biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms. Taip esą jau padaryta Prancūzijoje.
„Pabrango 4 kartus, lyginant su praeitais metais, bent jau mūsų savivaldybėje Elektros energija, kurią naudoja viešosios ir biudžetinės įstaigos – mes neturėsim biudžete tiek pinigų, kad galėtume užsimokėti už elektros energiją“, – neslepia susirūpinimo Mažeikių meras Vidmantas Macevičius.
Energetikos ministerija teigia, kad prancūzai turi atominę energetiką, o Lietuva du trečdalius elektros importuojanti, priklauso nuo rinkos kainų. Į renginį atėjusi premjerė Ingrida Šimonytė susirinkusiems merams kalbėjo, kad artėjanti žiema bus rimtas išbandymas.
„Manau, kad surėmę pečius, be jokių abejonių, atlaikysime tą kovą, kuria bandoma parklupdyti visą Europą“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau žurnalistams konkrečiau pakomentuoti merų prašymų nesutiko.
Kitos naujienos

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.
Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
Daugelis Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų valdydami verslą vis dar remiasi buhalterinės apskaitos sistemomis, nors verslo valdymo sistemos suteikia nepalyginamai didesnę vertę ir naudą valdant kaštus ir turtą, didinant darbo našumą, veiklos kokybę, mažinant kokybės nuostolius.
Šildymo sezono metu miestų oras tampa labiau užterštas – didėja kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija, daranti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Didesnis oro užterštumas stebimas individualių namų rajonuose, kur šildymui dažnai naudojami kietojo kuro katilai.