Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Derybose dėl naujos prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos aptarti ir rinkos dalyvių skundai
2021 m. gegužės 10 d. LR energetikos ministerijos pranešimas.
„Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus“, – teigia energetikos viceministras Albinas Zananavičius po šiandien įvykusio BEMIP susitikimo, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.
Lietuva laikosi pozicijos, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo. Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.
Tokiu būdu Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.
Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.
Lietuvos siūloma metodologija užtikrintų konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais. Ji taip pat leistų užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių.
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.