Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Daugiabučių priežiūra per šalčius: ką reikia žinoti kiekvienam gyventojui
Straipsnis publikuotas 2021-01-12 d. portale lrytas.lt
Į Lietuvą atkeliaujantys arktiniai šalčiai grasina daugiabučių namų inžinerinėms sistemoms, nes išauga avarijų tikimybė. Tačiau pastatus prižiūrintys specialistai tikina, kad žiemos išdaigoms pasiruošta ir dalinasi patarimais, kaip elgtis gyventojams, kad speigas nepridarytų neplanuotų nuostolių.
Bendrovės „Mano BŪSTAS“ specialistai sako, kad oro temperatūrai nukritus žemiau 15–20 laipsnių, padidėja rizika, kai daugiabučiuose gali užšalti vamzdynai arba atsirasti įtrūkių. Nors įmonės prižiūrimuose namuose šiltuoju metų laiku buvo atlikti atitinkami prevenciniai darbai, rizika patirti šaltuko išdaigų išlieka. Ypač – senos statybos namuose.
Bendrovės atstovai atidžiai seka meteorologų progozes ir šiuo laikotarpiu budi sustiprintu rėžimu, o avarinės tarnybos brigados pasiruošusios greitai ir operatyviai reaguoti į bet kokius incidentus bei operatyviai juos pašalinti.
„Esame pilnai pasirengę į Lietuvą atkeliaujančiai šalčio bangai. Visi avarinės tarnybos automobiliai būna aprūpinti specialiomis priemonėmis, naudojamomis užšalus vamzdynams: dujinėmis šildymo patrankomis, šildymo fenais, kita ekstremalioms situacijoms skirta įranga“, – sakė bendrovės „Mano BŪSTAS“ atstovas Julius Žilinskas.
Užplūdus šalčio bangai budrūs tūrėų būti ir daugiabučių namų gyventojai. J.Žilinsko teigimu, nuo kiekvieno sąmoningumo priklauso, ar pastate neįvyks avarija. Jis pataria žinoti keletą pagrindinių dalykų, kurie užtikrins, kad speigas namo gyventojams nepridarys papildomų rūpesčių.
„Labai svarbu, kad namo gyventojai per didelius šalčius nepalikinėtų atvirų laiptinės durų ir langų. Taip pat namuose, kuriuose yra rūsiai, reikėtų sandariai uždaryti visus langus bei duris. Mat pasitaiko atvejų, kai dėl pravertų laukujų durų laiptinėse nuo šalčio sprogsta radiatoriai ir sutrinka viso namo šildymo sistema“, – sako J.Žilinskas.
Speiguotu ir vėjuotu oru daugiabučiai namai netenka daug šilumos. „Mano BŪSTO“ specialistai pataria gyventojams pasirūpinti, kad ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir butuose būtų šilta net per didžiausius šalčius.
J.Žilinsko teigimu, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bute esančius langus bei duris. Jeigu jie seni ir nesandarūs, greitoji pagalba – užlipdyti tarpus izoliacinės medžiagos juostomis, o naujuose languose nustatyti vadinamąjį žiemos režimą.
J.Žilinskas sako, kad ypač daug šilumos daugiabučiuose namuose iššvaistoma per senas balkonų duris. Šaltuoju metų periodu jų ertmes rekomenduojama sandarinti šilumos nepraleidžiančia medžiaga. Jei visgi dideli šalčiai sutrikdys daugiabučių namų inžinerinių sistemų veikimą, gyventojams, kurių namus administruoja „Mano BŪSTAS“, patariama nedelsiant apie tai pranešti įmonės Klientų centrui.
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.