Straipsnis publikuotas 2023 kovo 14 d. www.delfi.lt

Technologijoms ir mokslui žengiant į priekį, nuo naujovių stengiasi neatsilikti ir statybų sektorius. Lietuviams įprasta, kad šiluma iki jų butų atkeliauja centralizuotai arba dujomis veikiančiomis sistemomis. Tačiau štai energetikos ekspertai sako, kad rinkai siūlo naujovę – daugiabučių namų šildymą šilumos siurbliais. Visgi, skeptikai rekomenduoja gyventojams neskubėti ir įvertinti galimus būsimus piniginius nuostolius ir kitus šių sistemų trūkumus, prieš renkantis butus tokiuose pastatuose.

Šiandien į daugumą ir senų, ir naujų butų šiluma atkeliauja centralizuotai – šilumos tinklais. Tiesa, kai kurie NT statytojai dėl įvairių priežasčių naujuose projektuose suplanuoja kitokio tipo šildymą, pavyzdžiui, dujomis, elektra ar pan. Šildymo sistemų ekspertai jau ima kalbėti ir apie dar kitą šildymo sistemą daugiabučiuose – oras-vanduo.

Štai bendrovės „Viessmann“ atstovas prekybai Marijus Digrys teigia, kad aeroterminį šildymą galima sieti su atsinaujinančios energetikos šaltiniais, pavyzdžiui, saulės energija. Augant poreikiui mažinti elektros sąskaitas ir visiškai pereiti prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, šildymas oras-vanduo ir daugiabučiuose, anot jo, tampa realybe. „Ateities gairės aiškios – atsinaujinanti energija. Praktiškai visi gamintojai stato naujas gamyklas Europoje, kad patenkintų didžiulį aeroterminio šildymo sistemų poreikį. Europoje, o kartu ir Lietuvoje, vis intensyviau vystantis elektros energijos gamybai iš saulės ir vėjo, tai bus vienas ekonomiškiausių šildymo būdų. Nes vis daugiau pradinio šiai sistemai reikalingo kuro – elektros energijos – pasigaminsime patys. Todėl dabartiniams būsto pirkėjams tai yra racionalus, į ateitį orientuotas pasirinkimas“, – pranešime tikina M. Digrys.

Oras-vanduo šildymo sistemos ekspertas teigia, kad elektros poreikis šiai sistemai yra palyginti nedidelis, todėl ją naudojantieji tampa beveik nepriklausomi nuo išorės tiekėjų.

Galimybėmis abejoja

Lietuvoje daugiabučiai, kuriuose šildymo sistema yra oras-vanduo, yra visiška naujovė. Nors ji ir išsiskiria itin maža tarša ir taupumu, nes pastato išorėje veikiantis šilumos siurblys absorbuoja šilumą iš lauke esančio oro ir perduoda ją į patalpas per įrengtus šildymo prietaisus, tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Pastatų energetikos katedros vedėjas doc. dr. Artur Rogoža abejoja, ar oras-vanduo sistema daugiabučiuose bus tokia komfortiška, kokios galėtų tikėtis daugiabučių gyventojai. Pirmiausia, mokslininkas primena, kad ši šildymo sistema susideda iš dviejų dalių. „Šilumos siurbliai oras-vanduo susideda iš dviejų dalių. Viena dalis yra įrengiama pačiame pastate, kita dalis – išorėje. Išorinis blokas, kuris dar vadinamas garintuvu, pasiima šilumą iš aplinkos, iš oro, ir ją transformuodamas perduoda į sistemą, kurioje mes bandome kažką pašildyti, tai gali būti tiesiog šildymo sistema arba karšto vandens sistema. Tai teoriškai daugiabučiuose galima turėti tokią šildymo sistemą, bet išorinis blokas bus didžiulis. Nes tam, kad paimtų didelį kiekį šilumos iš aplinkos, jeigu pastatas penkiaaukštis ar aukštesnis ir dar turint karštą vandenį pagaminti, tai gabaritai tokio įrenginio turėtų būti nemaži“, – svarsto pašnekovas.

Jis tęsia, kad tokiu atveju išoriniam blokui turėtų būti skirta speciali vieta, pavyzdžiui, didelis plotas ant pastato fasado, stogo ar kažkur šalia statinio lauke, ant žemės. Tokiu atveju susiduriama su estetikos klausimu ir triukšmo problema – kuo didesnis išorinis blokas, tuo didesnį garsą jis skleis.

Svarbus klausimas – efektyvumas

Taip pat, pasak doc. dr. Artur Rogožos, šios šildymo sistemos įrengimas daugiabutyje nebūtų pigus. Klausimų kyla ir dėl reikalingo elektros energijos kiekio šiam prietaisui veikti tinkamai. „Reiktų suprasti, kad tokiose sistemose būtina įrengti akumuliacines talpas. T. y., tą šilumos kiekį, kurį gamina šilumos siurblys, jis turi būti kaupiamas, kad vėliau būtų galima tiekti šilumą nepertraukiamai vartotojams ir tai didins to šilumos siurblio efektyvumą. Jis gali ir kristi, kai mes bandysime išgauti iš šalto oro šilumą. Kuo mažesnis skirtumas tarp lauko temperatūros ir tos, kurią mes norime perduoti šilumnešiu vartotojui, tuo didesnis efektyvumas. Kai lauke šalčiau, efektyvumas krenta ir tam tikrai atvejais, kai temperatūros yra pernelyg žemos lauke, tai šilumos siurblys jau negali gaminti šilumos ir įsijungia elektrinis fenas ir šildomės elektra. Visi šilumos siurbliai veikia tuo pačiu principu“, – paaiškina ekspertas.

Visgi, jei jau bet kokio tipo pastate planuojama oras-vanduo šildymo sistema, reikia apgalvoti ir kokiu būdu šiluma bus tiekiama butuose ar kitose atskirose patalpose. „Jeigu tai yra nauji daugiabučiai, kuriuose iškart yra numatomas grindinis šildymas, kuris pasižymi mažomis šilumnešio temperatūromis, pavyzdžiui 35 laipsniai, o šilumos siurblys gamina, pavyzdžiui, 40 laipsnių šilumą, tai tokiu atveju šilumos siurblys atrodytų gana patraukliai“, – pažymi doc. dr. A. Rogoža.

Pašnekovas įvardija ir dar vieną problemą – šerkšno susidarymą ant išorinio bloko, dėl kurio mažėja šilumos siurblio efektyvumas – auga sąskaitos už elektrą. „Šerkšnas susidaro tuo metu, kai lauke yra drėgna, ir būtent tuo pereinamuoju laikotarpiu, kai atšąla, kondensuojasi drėgmė ant išorinio bloko šilumokaičio ir užšąla. Šiuo atveju, tam, kad veiktų tinkamai šilumos siurblys, jis turi atitirpti, o tam reikia papildomos elektros energijos, ir aišku, kad efektyvumas tokiu atveju krenta“, – paaiškina ekspertas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/statyba/daugiabuciu-gyventojams-siulo-patiems-gamintis-siluma-ka-ivertinti-renkantis-tokia-sildymo-alternatyva.d?id=92782691