AB „Kauno energija” 2022 m. rugsėjo 13 d. pranešimas

Besikeičiantis klimatas Lietuvoje, kai 30 laipsnių viršijantis karštis vasarą, – jau kone kasdienybė, meta rimtą iššūkį komercinių ir visuomeninės paskirties objektų, gyvenamųjų namų kvartalų statytojams – kaip nebrangiai, tačiau patikimai vėsinti didelius plotus? Efektyvų sprendimą turi „Kauno energija“, siūlanti kol kas dar naujovę šalyje – centralizuotai tiekiamą vėsumą.

Centralizuotas vėsinimas – tai centralizuota vėsumos gamyba ir tiekimas panaudojant turimą centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, kai absorbciniu siurbliu miesto šiluma paverčiama į vėsumą. Pastatų savininkams tai yra būdas užsitikrinti stabilų ir patikimą vėsumos tiekimą ekonomiškiau, efektyviau ir tvariau, palyginti su dabar rinkoje naudojamais vėsumos gamybos būdais.

„Reaguodama į sparčiai augantį vėsumos poreikį rinkoje, „Kauno energija“ pasiūlė Lietuvoje dar naują paslaugą – centralizuotą vėsumos tiekimą. Tai labai patogus ir ekonomiškas būdas vėsinti pastatus, nes vartotojams nebereikia patiems iš karto daryti didelių investicijų į vėsinimo įrangą ir mokėti už jos eksploataciją, rūpintis jos priežiūra – jie moka tik už faktiškai sunaudotą vėsumos energijos kiekį (kintama kainos dalis) ir mokestį už įrangą (pastovi kainos dalis). Per sutartą laikotarpį išsimokėjęs už įrangą vartotojas tampa jos savininku“, – aiškina „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.

Svarbu, kad bendrovės tiekiama miesto šiluma ir vėsuma yra pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tai patvirtina ir „Kauno energijos“ išduodama garantija (sertifikatas), todėl šias paslaugas naudojantis statomas ar projektuojamas pastatas gali atitikti A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus.

Vėsuma iš šilumos

Kaip technologiškai atrodo centralizuotas vėsumos tiekimas? Pastatas prijungiamas prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo ir sumontuojamas absorbcinis siurblys. Jame, vykstant sudėtingoms cheminėms reakcijoms, šiluma paverčiama vėsuma.

Pagrindinis šio vėsumos tiekimo būdo skirtumas nuo šiuo metu labiausiai paplitusių vėsumos sprendimų – vėsumai gaminti naudojama ne elektra, kurios kaina yra šoktelėjusi į kosmines aukštumas ir neaišku, ar ir kada nusileis iš jų, o ženkliai pigesnė žalia energija – iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta centralizuotai Kaune tiekiama šiluma. Apie 90 proc. jos yra pagaminama iš biokuro.

Svarbus faktorius, kad vasarą, kai reikia vėsumos, centralizuotai tiekiama šiluma, iš kurios absorbciniu siurbliu gaminama vėsuma, yra ženkliai pigesnė nei šaltuoju metų laikotarpiu.

„Kauno energijos“ specialistų teigimu, investicijos ir į kompresorinį, ir į absorbcinį įrenginį yra panašaus dydžio, tačiau kintamoji kainos dalis, t. y. pagamintos vėsumos kaina, apimanti sunaudotą šilumą, elektrą ir vandenį, yra iki 50 proc. mažesnė naudojant absorbcinį siurblį.

Ekologiškas sprendimas

Lietuvoje absorbciniai siurbliai dar yra sąlyginai nauja technologija vėsumai gaminti, tačiau vis daugiau vartotojų įvertina jų privalumus. Palyginti su kompresoriniais siurbliais, jų konstrukcijoje nėra tiek daug judančių detalių, galingų variklių, todėl dirba labai tyliai, nevibruoja.

Absorbciniai siurbliai tarnauja ne mažiau nei 20 metų, o jų eksploatacinės sąnaudos ženkliai mažesnės – po dešimties metų atliekant kapitalinę apžiūrą, absorbciniam siurbliui ji kainuoja apie 10 proc. jo vertės, o kompresoriniam įrenginiui – apie 40 proc. jo vertės.

Taip pat absorbciniai siurbliai, palyginti su šiuo metu labiausiai paplitusiais kompresoriniais oru aušinamais vėsinimo įrenginiais, suvartoja ženkliai mažiau elektros energijos (kuri didžiąja dalimi nėra žalia), o tai sumažina išlaidas ne tik už suvartotą elektros energiją, bet ir už instaliuotą galingumą.

Kompresoriniuose įrenginiuose, priklausomai nuo jų tipo, dažnai naudojamos darbinės dujos (angl. refrigerant, šnekamojoje kalboje dažnai vadinamos bendriniu freono pavadinimu), sukeliančios šiltnamio efektą arba ardančios ozono sluoksnį. O absorbciniuose siurbliuose naudojamas aplinkai žalingo poveikio nedarantis darbinis ličio bromido tirpalas, kuris savo savybėmis yra labai panašus į valgomosios druskos tirpalą.

Didžiausias objektas – „Mokslo sala“

Centralizuotą vėsinimo būdą naudojant absorbcinį siurblį „Kauno energijos“ specialistai rekomenduoja dideliems administracinės, visuomeninės, komercinės ir pramoninės paskirties objektams, kuriuose projektinis vėsinimo poreikis yra nuo 500 kW instaliuotosios galios.

Kol kas didžiausią centralizuotos vėsumos projektą „Kauno energija“ įgyvendina jau ateinančiais metais duris atversiančiame mokslo muziejuje „Mokslo sala“. Kauno centre esančioje Nemuno saloje iškilusio pastato plotas – 11,5 tūkst. kvadratinių metrų. Vėsumą iš miesto šilumos tinklais atkeliaujančio termofikacinio vandens „Mokslo saloje“ gamins du absorbciniai siurbliai, kurių bendra galia – 1576 kW, svoris – 30 tonų.

Vėsumai iš miesto šilumos gaminti skirtų absorbcinių siurblių įrengimas numatytas ir Kaune statomo Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP), pretenduojančio tapti lietuviškuoju „Silicio slėniu“, projekte. Toks apsirūpinimo vėsuma būdas, be jau išvardytų technologinių ir ekonominių pranašumų, bus labai naudingas visiems „Kauno energijos“ vartotojams, nes dėl masto ekonomijos efekto, realizuojant papildomus šilumos kiekius, leis papildomai bent 1,7 mln. eurų mažinti šilumos kainą visiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams Kauno mieste AIPP įrengto vėsumos įrenginio eksploatavimo laikotarpiu.

Vėsina „Krepšinio namus“

Jei nėra galimybių panaudoti miesto šilumos tiekimo infrastruktūros įrengiant absorbcinį siurblį arba pastato plotas yra per mažas efektyviam jo naudojimui, „Kauno energija“ siūlo tradicinį rinkoje paplitusį kompresorinį vėsumos gamybos įrenginį. Tokie įrenginiai sėkmingai vėsina Kauno senamiestyje iškilusius Krepšinio namus bei miesto centre, Kęstučio gatvėje, esantį daugiabutį namą.

Specialistų teigimu, vienas ar keli didelio galingumo kompresoriniai vėsumos įrenginiai yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis sprendimas, palyginti su keliais ar keliolika buitinių oro kondicionierių. Be to, maži įrenginiai darko pastatą, nes dažniausiai yra įrengiami ant fasado, o vieną ar kelis didelius įrenginius nesunku estetiškai įkomponuoti specialiai įrengtoje patalpoje ar priestate.