Išaugus energinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.

Kad gyventojams nereikėtų kelis kartus per šildymo sezoną kreiptis dėl kompensacijų skyrimo ar pratęsimo, ministerija siūlo, kad būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos būtų skiriamos ne 3 mėnesiams, kaip yra dabar, o visam šildymo sezonui. Kitaip tariant, žmogui užtektų vieną kartą kreiptis ir kompensacija būtų paskiriama visam šildymo sezonui. Ši tvarka įsigaliotų jau šį šildymo sezoną, jeigu siūlymui pritars Seimas.

„Ateinantį šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės iki trečdalio, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia. Svarbiausia, jog žmonės nesivadovautų stereotipais, kad tokia parama priklauso tik sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams, ir kreiptųsi į savivaldybę dėl kompensacijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiama, kad namų ūkiai, pritaikius valstybės paramą, už šildymą mokėtų ne daugiau dešimtadalio nuo į rankas gaunamų pajamų.

PAVYZDŽIAI, KIEK TURĖTŲ MOKĖTI NAMŲ ŪKIS, PRITAIKIUS ŠILDYMO KOMPENSACIJĄ:

• Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,2 Eur.

• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1 099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.

• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2 174,8 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, kitką kompensuotų valstybė.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ir pan.

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ? Į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu spis.lt.

Ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir apskaičiuoti preliminarų jos dydį galima interneto svetainėje spis.lt esančia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

KOKIUS DOKUMENTUS PATEIKTI?
Žmonės turi pateikti asmens tapatybės dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, gautas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį bei duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, tarifus). Kaip šildomas būstas turi būti pažymėta Registrų centro registre.

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų, įrodančių kuro įsigijimo išlaidas.

SVARBU: iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Šaltinis: www.savaite.lt

Daugiau informacijos: www.socmin.lrv.lt