Centralizuotą šilumos energiją tiekiančios įmonės nedrįsta prognozuoti, kiek iki šildymo sezono pradžios mokės už biokurą bei šilumos gamybai ir perdavimui būtiną elektros energiją.

Už dalį įsigyto biokuro įmonės jau sumokėjo iki trijų kartų brangiau nei pernai, o šilumos energija jau pabrango apie du kartus.

Jeigu įmonėms biokuro neužteks, dalį šilumos jos turės naudoti degindamos gamtines dujas, suskystintas naftos dujas ar mazutą. Kiek žiemą kainuos ši žaliava, kol kas taip pat nėra aišku.

„Dabar didžiausius pelnus uždirba tie, kurie valdo ir parduoda energijos išteklius, o kurie juos perka, tie verkia“, – padėtį apibūdina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Tikisi pigesnio biokuro

AB „Klaipėdos energija“ biokuro sandorių sudarė maždaug pusei šildymo sezono. 2021 m. vidutinė biokuro pirkimo kaina buvo 15,5 Eur/MWh, šiemet vidutinė kaina virš 40 Eur/MWh.

„Stebime rinką. Kol kas Vakarų Lietuvos regione aukcione siūloma kaina apie 55-57 Eur/MWh. Tačiau Vyriausybė jau įpareigojo valstybines miškų urėdijas 20 proc. medienos paversti biokuru ir jį parduoti vietiniams šilumos gamintojams, tad tikėtina, kad ir Vakarų Lietuvoje netrukus atsiras pigesnio biokuro“, – Alfa.lt sakė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Antanas Katinas.

Jis teigė, kad įmonės prioritetas – biokuras. Gamtinių dujų tiekimą bendrovė yra užsitikrinusi sutartimis.

„Technologiškai galime kūrenti suskystintas naftos dujas, rezervinį kurą – mazutą. Tačiau bendrovė šiuo rezervu linkusi pasinaudoti tik kritiniu atveju“, – sakė A. Katinas.

Citata:Technologiškai galime kūrenti suskystintas naftos dujas, rezervinį kurą – mazutą. Tačiau bendrovė šiuo rezervu linkusi pasinaudoti tik kritiniu atveju.

Šilumoskainos 2022–2023 m. šildymo sezoną „Klaipėdos energija“ net nebando spėti. „Neprognozuojame, nes ateities kuro kainų ir šilumosgamybai bei perdavimui būtinos elektros energijos kainų nuspėti neįmanoma“, – prisipažino „Klaipėdos energijos“ vadovas.

Biokuras pabrango tris, šiluma – du kartus

AB „Panevėžio energija“ įsigyjamas biokuras, lyginant su praėjusiais metais, pabrango daugiau nei tris kartus. Įmonės šilumos gamyboje biokuras sudaro apie 90 procentų.

Malkas, šiaudus bendrovė perka skelbdama konkursus pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą kuro pirkimo tvarką, sudarydama sutartis su tiekėjais. Skiedras, kaip didžiausią naudojamo biokuro kiekį, bendrovė įsigyja „Baltpool“ biržoje, sudarydama trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis su tiekėjais.

„Likusį biokurą pirksime „Baltpool“ biržoje, sudarant trumpalaikes sutartimis su tiekėjais, kurio kainą šiandien sunku prognozuoti“, – Alfa.lt sakė „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

AB „Panevėžio energija“ tiekiamą šilumą vartotojams visame regione gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) ir perka iš nepriklausomųšilumosgamintojų.

Bendrovė didžiąją dalį šilumos gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) degindama biokurą, tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas, ir dyzelinas.

„Šį ateinantį šildymo sezoną, jei sutriktų dujų tiekimas ar jų kaina būtų labai didelė, bendrovė planuoja deginti rezervinį kurą – šildymui skirtą mazutą ir dyzeliną, kurio dalis šiuo metu jau sukaupta ir vykdomas papildomų kiekių pirkimas“, – teigė D. Paulauskienė.

Citata:Jei sutriktų dujų tiekimas ar jų kaina būtų labai didelė, bendrovė planuoja deginti rezervinį kurą – šildymui skirtą mazutą ir dyzeliną.

„Panevėžio energija“ gamina ir tiekia šilumą Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestų ir rajonų gyventojams ir įmonėms.

Šiuo metu įmonės tiekiamos šilumos kaina jau yra dvigubai didesnė nei pernai – 2021 m. rugsėjį „Panevėžio energijos“ šilumoskaina sudarė 4,44 ct/kWh be PVM, kai šių metų rugsėjį ji jau siekia 9,63 ct/kWh be PVM.

Užsitikrino 30 proc. žaliavos

Apie 90 proc. „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Bendrovė investicijas į katilinių pritaikymą biokuro deginimui pradėjo 2012-ais metais.

„Šiuo metu esame įsigiję apie 30 proc. šildymo sezonui reikalingo biokuro kiekio – dalį esame sukaupę fiziškai, dalį užsitikrinome ilgalaikiais sandoriais“, – Alfa.lt sakė AB „Kauno energija“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.

Citata:Šiuo metu esame įsigiję apie 30 proc. šildymo sezonui reikalingo biokuro kiekio – dalį esame sukaupę fiziškai, dalį užsitikrinome ilgalaikiais sandoriais.

Lyginant pastarąjį laikotarpį vyravusią biokuro kainą su praėjusių metų laikotarpiu, energijos išteklių biržoje „Baltpool“, sudarant ilgalaikius pirkimo sandorius šildymo sezonui, biokuro kaina buvo padidėjusi maždaug 45 proc. ir siekia apie 50 eurų už megavatvalandę (MWh).

„Kaip ir kiekvienais metais, dalį biokuro įsigyjame iki šildymo sezono pradžios, dalį – šildymo sezono metu. Pagrindinis šaltinis yra biokuro birža „Baltpool“, tačiau nuolat stebime situaciją rinkoje, deramės ir tiesiogiai su tiekėjais, ieškome geriausiai įmonės ir vartotojų poreikius atitinkančių sprendimų, – sakė įmonės atstovas. – Kiek brangs biokuras – šiuo metu ką nors prognozuoti labai sudėtinga, kai kainos keičiasi kone kasdien. Nemaža dalis tiekėjų kol kas nepardavinėja biokuro, galbūt laukdami šaltojo metų sezono ir didesnių kainų.“

Pagrindinis „Kaunoenergijos“ gaminamos ir tiekiamos šilumos šaltinis – biokuras. Taip pat įmonė naudoja gamtines dujas, yra sukauptas ir skystojo kuro rezervas.

Mažina dujų naudojimą

Iškastinio kuro dalis siekia apie 10 proc. bendro naudojamo kuro kiekio. Paskutinę rugpjūčio savaitę „Kauno energijos“ įsigytų gamtinių dujų kilovatvalandės kaina svyravo nuo 251 iki kiek daugiau nei 274 eurų.

Pasak Š. Bulotos, „Kauno energija“ nuosekliai mažina gamtinių dujų naudojimą – prie integruoto centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo prijungiame dujas naudojančias izoliuoto tinklo katilines, taip dar labiau padidindami iš biokuro pagamintos šilumos dalį.

Metų pradžioje prie integruoto tinklo buvo prijungtos dvi Aleksote esančios, dujas naudojusios izoliuoto tinklo katilinės. Jos iki prijungimo 2021–2022 m. šildymo sezonu iš dujų pagamino 8800 kWh šilumos. Šiuo metu vykdomi darbai siekiant prie bendros miestošilumos infrastruktūros prijungti 6 Sargėnuose ir 2 Panemunėje esančias izoliuoto tinklo katilines. Skaičiuojama, kad įgyvendinus šiuos projektus, bendrą sunaudojamų dujų kiekį bendrovė sumažins apie 15 proc.

Kainos prognozuoti nesiryžta

Š. Bulota nedrįso prognozuotumėte šilumos kainos 2022–2023 m. šildymo sezoną ir kiek dėl to vidutiniškai gali išaugti sąskaitos buitiniams vartotojams.

„Dėl situacijos neapibrėžtumo energetikos sektoriuje tiksliai prognozuoti labai sudėtinga – energijos išteklių kainos svyruoja į didėjimo pusę kone kasdien. Taip pat nežinome, kokia bus žiema – šalta ar šilta. Jei bus labai šalta, teks naudoti daugiau dujų, o tai reiškia didesnę šilumos kainą, jei šilta – šilumos suvartojimas, o kartu ir šildymo sąskaitos, bus mažesnės“, – aiškino Š. Bulota.

Vis dėlto „Kauno energijos“ atstovas tikino, kad Kaune centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kaina toliau išliks viena mažiausių Lietuvoje.

Citata:Dėl situacijos neapibrėžtumo energetikos sektoriuje tiksliai prognozuoti labai sudėtinga – energijos išteklių kainos svyruoja į didėjimo pusę kone kasdien.

„Tokiai prognozei pagrindą suteikia faktas, kad Kaune šaltuoju metų laikotarpiu didžioji šilumos dalis yra pagaminama iš biokuro, kuris, nors ir taip pat, kaip ir kiti energijos ištekliai, brangsta, yra keletą kartų pigesnis nei dujos ar elektra“, – teigė Š. Bulota.

Išlaikyti vieną mažiausių kainų Lietuvoje tarp didžiųjų miestų, anot jo, padeda ir „Kauno energijos“ vidinių sąnaudų optimizavimas, veiklos procesų efektyvinimas, nuolatinės investicijos į inovatyvius šilumos gamybos ir tiekimo sprendimus, šilumos perdavimo tinklų modernizavimą ir plėtrą, taip pat – konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų.

„Nepaisant augančių kuro kainų, kauniečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą moka beveik dvigubai mažiau nei prieš dešimtmetį – 2012 metais“, – sakė Š. Bulota.

Kiekviename mieste skirtinga situacija

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sakė, kad šildymo kaina kiekviename mieste priklauso nuo kuro struktūros – kiek naudojama biokuro, kiek kitų išteklių.

„Kadangi daugumoje miestų, išskyrus vieną kitą, deginamas vien biokuras arba beveik vien biokuras, jo brangimas tiesiogiai prisidės prie didesnės šilumos kainos“, – sakė V. Lukoševičius.

Šilumininkų atstovas paaiškino, kad šilumoskainą sudaro pastovios ir kintamos sąnaudos, kurių didžiąją dalį sudaro deginamas kuras.

„Praėjusį šildymo sezoną žiemos pabaigoje šilumos kainoje kintama dedamoji buvo 8 centai už kilovatvalandę, o biokuras joje sudarė apie 3 centus, o dabar, jeigu dvigubiname tą kainą, reikėtų pridėti dar 3 centus. Vietoje 8 centų būtų 11 centų už kilovatvalandę“, – skaičiavo V. Lukoševičius.

Pasak jo, miestuose, kur šiluma daugiausia gaminama deginant biokurą, šilumoskaina turėtų padidėti 2–3 centais už kilovatvalandę. O tuose, kur deginamos dujos, kainą prognozuoti dabar sunkoka.

„Įmonės tuose miestuose bando dujas pakeisti skystu kuru. „Dujiniuose“ miestuose, – tokie yra maži miesteliai kaip Nemenčinė ar kiti, – į šilumos kainą buvo įskaičiuoti 9 centai, o dabar reikės įskaičiuoti apie 20 centų. Taigi, tokiuose miestuose kaina maždaug 10 centų. Miestuose, kur naudojamas ir biokuras, ir dujos, kaina didės mažiau. Kuriems pavyktų dujas pakeisti mazutu, laimės, nes mazuto kaina yra apie 8 centus už kilovatvalandę, taigi įtakos šilumos kainai beveik nesijaustų. Pavyzdžiui, jeigu Vilniuje vietoje brangių dujų būtų deginamas mazutas, šilumos kaina būtų panaši kaip pernai. Bet ar taip bus, kol kas pasakyti negalime“, – sakė V. Lukoševičius.

Nesiseka apsirūpinti iš anksto

Alfa.lt rašė, kad biokuro tiekėjai su šilumos gamintojais vengia sudaryti išankstinius sandorius fiksuotomis kainomis. Nors jau formuojasi vidutiniškai dvigubai didesnė, nei pernai, kaina, tiekėjai laukia, kol biokuras spalį, prasidėjus šildymo sezonui, pabrangs maksimaliai.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, lyginant su vidutiniu biokuro poreikiu 2019-2021 m. šildymo sezono metu (3,7 mln. MWh), šiuo metu žiemai yra susitarta dėl 26 proc. biokuro kiekio (1,1 mln. MWh).

Biokuro deficitas rinkoje susidarė po to, kai šią vasarą ES pritaikius sankcijas Baltarusijos ir Rusijos medienai, ne tik Lietuvoje, bet visame Baltijos regione neliko baltarusiško biokuro, anksčiau sudariusio nemažą rinkos dalį.

Į Lietuvą iš šių valstybių per metus būdavo įvežama apie 1,2 mln. tonų (apie 1,6 mln. kietmetrių) smulkintos medienos produktų, kurie buvo naudojami ir kaip biokuras. Tai maždaug trečdalis viso sunaudojamo biokuro.

Pastaruoju metu biokuro rinkos dalyviai skundėsi, kad dalis pramonės įmonių medienos apdirbimo liekanas parduoda tiesiogiai užsienio įmonėms, net nesiūlo šios produkcijos Lietuvos biokuro gamintojams.

V. Lukoševičius spėjo, kad biokuro tiekėjai nesudarinėja išankstinių sutarčių, baimindamiesi kainos kritimo.

„Energijos išteklių birža „Baltpool“ nuo šių metų įvedė naują produktą – biokurą galima pirkti šešiems mėnesiams su kintama biokuro kaina. T. y. kokia tuo metu kaina bus biržoje, tokią pirkėjai ir mokėtų. Labai tikėjomės, kad tokiu būdu apsirūpinsime biokuru žiemos mėnesiams. Bet pasirodė, kad biokuro tiekėjai nesutinka parduoti tokiomis sąlygomis. Jų interesas aiškus – spalio mėnesį, kai bus aukščiausios kainos, tiekėjai fiksuos kainą visam šildymo sezonui ir gaus kokius 70 eurų už megavatvalandę visą žiemą. Nes jei šilta žiema, biokuras gali atpigti, ir tada jie ne 70 eurų gautų, o mažiau. Labai keista, bet tokia tendencija matosi – dideli kiekiai biokuro išankstiniais kontraktais nenuperkami“, – tvirtino V. Lukoševičius.

Asociacijos prezidentas pasakojo, kad panašiai tiekėjai elgdavosi ir anksčiau – vėlyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią, kai šilumos gamintojai neturėdavo biokuro ir būdavo priversti pirkti bet kokia kaina, biokuras rinkoje kainuodavo brangiausiai.

„Tuomet biokuro gamintojams yra didžiausia galimybė užsidirbti. Kas gali paneigti, kad ir šiemet taip bus, kad teks rudenį biokurą pirkti fiksuotomis aukštomis kainomis“, – svarstė V. Lukoševičius.

Šiuo metu Lietuvoje naudojamas vietoje ir Latvijoje gaminamas biokuras, bet dalis jo eksportuojama ir šalyje žaliavos trūksta.

„Dabar didžiausius pelnus uždirba tie, kurie valdo ir parduoda energijos išteklius, o kurie juos perka, tie verkia. Kadangi biokurui alternatyvos nėra, biokuro gamintojams dabar aukso amžius“, – konstatavo V. Lukoševičius.

Šaltinis: www.alfa.lt