Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Brango dyzelinas ir biokuras, o benzinas, nafta, elektra ir gamtinės dujos pigo
Lietuvos energetikos agentros pranešimas, 2023 m. gruodžio 11 d.
Lietuvoje per savaitę biokuras pabrango 3,2 proc., bet jo kainos išliko 13 Eur/MWh mažesnės nei buvo tuo pačiu metu pernai. Dyzelino vidutinė kaina kilstelėjo, tačiau ji vis dar yra mažiausia ne tik Baltijos šalyse, bet ir mažesnė nei Lenkijoje. Benzino vidutinė kaina sumažėjo, o Brent naftos kaina, palyginti su lapkričio paskutine savaite, krito net 6,7 procento. Taip pat mažėjo ir gamtinių dujų bei didmeninė elektros kaina.
Didmeninė elektros kaina gruodžio 4–10 d. Lietuvoje mažėjo 11,2 proc. – nuo 147,9 Eur/MWh iki 131,3 Eur/MWh. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje keitėsi identiškai ir yra vienodos. Vokietijoje elektra pigo 23 proc. – nuo 131,8 Eur/MWh iki 101,5 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje kaina sumažėjo 13 proc. – nuo 130,4 Eur/MWh iki 113,4 Eur/MWh, Lenkijoje – 10,7 proc., iki 115,5 Eur/MWh, o Suomijoje didmeninės elektros kainos kilo 9,1 proc. – nuo 106 Eur/MWh iki 115,6 Eur/MWh. Mūsų šalies didmeninės elektros kaina artimesnė Šiaurės Europos kainų lygiui.
Praėjusią savaitę elektroskainos mažėjimui Lietuvoje įtakos galėjo turėti 15,6 proc. augusi nacionalinė elektros energijos generacija.
Vėjo elektrinių energijos gamyba nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje augo 40 proc. – jos per savaitę pagamino 25 GWh elektros.
Tuo metu elektros energijosporeikis išaugo 0,5 proc. – iki 279,5 GWh. Mūsų šalyje pagaminta 40 proc. visos reikalingos elektros energijos. Bendra elektros gamyba gruodžio 4–10 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo15,6 proc.ir siekė 110,6 GWh. Trūkstamą elektros kiekį kompensavo importas iš Švedijos, Latvijos bei Lenkijos.
Nacionalinėje gamyboje ir toliau dominavo šiluminės elektrinės, jos pagamino 53,2 GWh energijos – tai 48,1 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos ir 26 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių padidėjo. Vėjo elektrinėse buvo pagaminta 25 GWh energijos, o tai 40 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Hidroelektrinėse pagamintas 2,4 proc. didesnis elektros kiekis – 20,1 GWh. Saulės elektrinėse gamyba siekė 1 GWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos ateinančiais metais numatomos 80–114 Eur/MWh, Šiaurės Europoje prognozuojama kaina 35–68 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Šiaurės Europos kainų lygiui.
Gamtinės dujos toliau pinga. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 8 proc. – nuo 44,7 Eur/MWh iki 41,1 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos apie 4 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 91,1 procento (praėjusią savaitę buvo 94,4 proc.).
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis dabar – apie 85,2 procento. Prieš savaitę saugykla buvo užpildyta 88,3 procento.
Gruodžio 4–7 d. Klaipėdos SGD terminalas veikė 35 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 214,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 261,5 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 13,4 GWh gamtinių dujų (anksčiau – 141,5 GWh). Iš Latvijos buvo gauta 122,3 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 203,1 GWh).
Biokuras Lietuvoje pabrango. Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina mūsų šalyje buvo 3,2 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę – ji siekė 22,77 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 35,91 Eur/MWh.
Nagrinėjamą savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 75,9 USD/bbl – tai 6,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 81,3 USD/bbl. Stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos 1–2 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzinas yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai yra 1,48 Eur/l ir 1,52 Eur/l. Skirtumas tarp šių degalų kainų padidėjo iki 0,04 Eur/l.
Vidutinės benzino kainos šiuo metu Baltijos valstybėse yra 4,2–11,6 proc. mažesnės nei buvo prieš 12 mėnesių. Lenkijoje ir Vokietijoje kainos didesnės – atitinkamai 7,1 proc. ir 0,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,7–16,9 procento. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: vidutinė benzino kaina sumažėjo 11,6 proc., dyzelino – 16,9 procento.
Per šių metų ketvirtojo ketvirčio du mėnesius pardavimo kaštai padidėjo: benzino jie sudaro 0,14 Eur/l, dyzelino – 0,11 Eur/l. 2023 m. pirmąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai sudarė 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l. Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai išliko tokie pat (0,10 Eur/l), o dyzelino – sumažėjo iki 0,07 Eur/l.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą .
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.