2021 m. kovo 23 d. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA pranešimas.

Pastaruoju metu nuolat vykdomos žiniasklaidos kampanijos ir pasirodo publikacijų, kvestionuojančių biomasės naudojimą atsinaujinančios energijos gamybai. Keliose iš jų miškų ūkio darbų metodai ir biokuro energetikos sistemos vaizduojami neteisingai, o sumedėjusios biomasės naudojimas energijai gaminti siejamas su pernelyg intensyviu miškų naudojimu, netgi su nuolatiniu nesaikingu miškų kirtimu ir deginimu.[1] Biokuro sektorius dažnai apibūdinamas kaip vienalytis, visame pasaulyje taikantis vienodus metodus sektorius. Toks įsivaizdavimas toli gražu neatitinka tikrovės, nes skirtingose geografinėse vietovėse tiek žaliavų naudojimas, tiek tvarumo principų laikymasis, tiek sinergija su kitomis pramonės šakomis yra labai skirtinga. Nevienoda yra ir galutinė produkcija, ir šios produkcijos apimtys.

KODĖL DABAR?
Per pastaruosius dvejus metus vykusių gausių prieš biokuro energetiką nukreiptų kampanijų priežastį bent iš dalies galima paaiškinti dideliu „Packard“ fondo sutelktu finansavimu. Suteikta daugiau nei 10 milijonų dolerių, skirtų dotacijoms, siekiant sumažinti biokuro energijos paklausą. Šis fondas siekia, kad per kitus ketverius metus šiam tikslui siekti būtų sutelkta 25 milijonų JAV dolerių.[2]

Tiesa yra ta, kad biomasės energetika yra neatsiejama miškininkystės dalis, kuri atliepia biokuro paklausą, kurdama miškų tvarkymo metodus ir pramonės procesus kurui, šilumai ir elektrai gaminti, pjautinių rąstų, popieriaus ir daugybe kitų iš biologinių medžiagų pagamintų produktų gamybai. Nors, be abejo, labai svarbu nustatyti, ko būtent reikia, norint užtikrinti, kad medienos biomasė būtų gaminama ir naudojama atsakingai, vis dėlto, dėl klaidingai piešiamo vaizdo ir pastaruoju metu nuolat kartojamų klaidinančių skambių frazių kyla pavojus iš viso diskredituoti biomasę kaip tvarų medžiagų ir energijos šaltinį – minėtos priešiškos kampanijos gali turėti skaudžių pasekmių pasauliniam anglies dvideginio išmetimo neutralizavimo siekiui.¹

Miškininkystė padeda spręsti pasaulio problemas ir svariai prisideda prie ES siekių. Miškų sektoriui, jo tvarkymui bei ekosistemoms įtaką daro daug ES programų. Vienos iš jų: Klimato kaitos (Žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės), Biologinės įvairovės, Žiedinės ekonomikos, Bioekonomikos, Kaimo plėtros, Atsinaujinančios energetikos, Pramonės programos. Ne visos šios programos visais atvejais yra tarpusavyje suderinamos, viena kitą papildančios ir teikiančios visų programų ar visų lygmenų programų dalyvių sinergiją: nuo praktinį darbą dirbančių miškininkystės ir miškų ūkio specialistų iki ES lygmens politikos formuotojų. Esminis tikslas yra surasti teisingą pusiausvyrą.[3] 

TVARIAI PAGAMINTAS BIOKURAS ATSINAUJINA IR PADEDA PAGERINTI BŪTINŲJŲ MIŠKOTVARKOS OPERACIJŲ PELNINGUMĄ 
Miškai paprastai tvarkomi taip, kad teiktų kelių rūšių miško produkciją, pavyzdžiui, pjautinę medieną, popierių ir kt. Paprastai naudojama miško medžiaga, gauta retinant mišką, įvairi nekokybiška mediena, kirtimų atliekos, medienos perdirbimo ar kitos medienos atliekos.[4] Galimybė parduoti miško medžiagos atliekas biokuro sektoriui turi teigiamos įtakos miškų tvarkymui. Tvarūs miškų tvarkymo būdai, tokie kaip reguliarus retinimas, pagerina medienos kokybę ir padidina miškų atsparumą biotiniams rizikos veiksniams ir miškų gaisrams. Šios problemos dėl klimato kaitos tampa vis dažnesnės.[5] Toliau pateiktame grafike parodyta, kad nors biokuro sektorius per pastaruosius du dešimtmečius išaugo smarkiai, bet iš miško gaunamos medienos biomasės kuro gavyba nedidėjo tuo pačiu tempu ir išliko stabili. Šis rezultatas buvo įmanomas dėl padidėjusio biokuro įrangos efektyvumo (mažesnio biomasės naudojimo) ir padidėjusios sinergijos su įvairiomis pramonės šakomis, kurių pagrindą sudaro miškas.

Visą straipsnį rasite ČIA.