Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Be biokuro šiluma Klaipėdoje kainuotų trečdaliu brangiau
Nuo sausio mėnesio Klaipėdos ir Gargždų miestų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams paslaugos vėl pabrangs. Paskaičiuota, jog pirmąjį 2022 m. mėnesį šilumos kaina AB „Klaipėdos energija“ klientams bus 12,8 proc. didesnė nei gruodį.

Pagrindine priežastimi, visą šį šildymo sezoną lemiančią šilumos kainos augimą, išlieka kuro kainų kilimas: per metus gamtinės dujos pabrango 178 proc., biokuras 57 proc., iš nepriklausomų gamintojų pirkta šiluma 37 proc. Vien per pastarąjį mėnesį gamtinių dujų kaina išaugo 17,2 proc., o superkama šiluma – 21,8 proc.
Mažiausiai per pastarąjį mėnesį brango biokuras – nepilnai 1 proc.
„Investicijos į nuosavus biokurą deginančius katilus pasiteisino ir duodą akivaizdžią naudą mūsų klientams. Biokuras išlieka pigiausia ir pagrindine mūsų naudojama kuro rūšimi. Dėl atšiauresnių oro sąlygų ir nedirbant keliems nepriklausomiems gamintojams šį šildymo sezoną mes pilnu pajėgumu išnaudojame savo šešis biokuro katilus. Jeigu vietoj biokuro tektų deginti gamtines dujas, šilumos kaina klaipėdiečiams būtų 33 proc. brangesnė“, – sakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Bendrovės ankstesniais metais sukauptos mazuto atsargos taip pat naudojamos šilumos gamybai. Mazutas net 63 proc. pigesnis už gamtines dujas, tad jo deginimas įtakoja šilumos kainos mažėjimą.
Pažymėtina, kad gruodį Klaipėdoje dirbantys nepriklausomi šilumos gamintojai nepatiekė tiek šilumos, kiek buvos suplanuota.
„Vienas nepriklausomas gamintojas šiaurinėje miesto dalyje sustojo dėl gedimo, kiti negali patiekti suplanuoto šilumos kiekio dėl techninių ar teisinių priežasčių. Todėl, siekiant patikimai aprūpinti šiluma šiaurinę Klaipėdos dalį, įjungiame Danės gatvėje esančios elektrinės katilus“, – aiškino Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.
Suskaičiavus visus sausio mėnesio kuro kainų, perkamos šilumos pokyčius ir bendrovės pastoviąsias sąnaudas, kurios nedidėjo ir nesikeis visą šildymo sezoną, šilumos kilovatvalandė AB „Klaipėdos energija“ klientams pirmąjį 2022 m. mėnesį kainuos 6,51 cento (be PVM). Tarp 5 didžiųjų šalies miestų tai trečias rodiklis.
2022 m. sausio mėn. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainos
![]() |
Kitos naujienos

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.
Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
Daugelis Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų valdydami verslą vis dar remiasi buhalterinės apskaitos sistemomis, nors verslo valdymo sistemos suteikia nepalyginamai didesnę vertę ir naudą valdant kaštus ir turtą, didinant darbo našumą, veiklos kokybę, mažinant kokybės nuostolius.
Šildymo sezono metu miestų oras tampa labiau užterštas – didėja kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija, daranti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Didesnis oro užterštumas stebimas individualių namų rajonuose, kur šildymui dažnai naudojami kietojo kuro katilai.
