Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
„Baltpool“ pasiūlė faktoringo paslaugą – atsiskaitymai už biokurą vyks greičiau
Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ klientams pasiūlė naują paslaugą – sąskaitų faktoringą, kuri leis biokuro biržos dalyviams operatyviai užsitikrinti apyvartinių lėšų poreikį. Manoma, kad nauja paslauga turėtų būti aktuali mažesnio dydžio įmonėms, kurioms finansavimo lankstumas ypač svarbus.
Faktoringo paslauga galės pasinaudoti „Baltpool“ biržos dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos – šalių, kuriose šiuo metu yra daugiausia biržos klientų. Finansuojami bus tik biržoje sudaryti sandoriai per 1 darbo dieną po kliento sąskaitos patvirtinimo.
„Šiuo metu reikia maždaug 2,5 karto daugiau apyvartinių lėšų tam pačiam biokuro kiekiui įsigyti, todėl manome, kad faktoringo paslauga mūsų klientams yra aktualus finansinis sprendimas, padėsiantis subalansuoti apyvartinių lėšų srautus – greičiau gauti lėšas ir vėl jas „įdarbinti“, – teigia „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas.
Klientų patogumui, sudaryti faktoringo sutartį galima prisijungus prie „Baltpool“ elektroninės prekybos sistemos paskyros. Joje bus visos sąskaitos kurioms suteiktas faktoringas ir jų limitai. Faktoringo paslaugą teiks bendrovė „SERGEL Finance“.
Šaltinis: baltpool.eu
Kitos naujienos

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.
Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
Daugelis Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų valdydami verslą vis dar remiasi buhalterinės apskaitos sistemomis, nors verslo valdymo sistemos suteikia nepalyginamai didesnę vertę ir naudą valdant kaštus ir turtą, didinant darbo našumą, veiklos kokybę, mažinant kokybės nuostolius.
Šildymo sezono metu miestų oras tampa labiau užterštas – didėja kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija, daranti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Didesnis oro užterštumas stebimas individualių namų rajonuose, kur šildymui dažnai naudojami kietojo kuro katilai.