Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Baltpool 2020-03-17 pranešimas. Biokuro biržos apžvalga – 2020 m. vasaris
2020-03-17
Šį vasarį „Baltpool“ biržoje – pigiausias biokuras nuo 2014 m.
Vasarį biokuro biržoje „Baltpool“ medienos skiedros kaina, lyginant su sausiu, sumažėjo 7% iki 115,97 Eur/tne (9,97 Eur/MWh), tai buvo mažiausia vasario mėnesiais fiksuota kaina nuo 2014 metų. Atitinkamai, vasarį 22 % mažėjo ir biokuro biržos „Baltpool“ apyvarta nuo 2,51 mln. Eur iki 1,95 mln. Eur.
„Praėjo metai nuo to momento, kai biokuro tiekėjai pamatė pirmuosius būsimos krizės požymius ir galimą perteklių biokuro žaliavos rinkoje. Baltarusijos rinkos suaktyvėjimas, palankios salygos sukaupti sandėlius vasarą, biokuro gamybai tinkamas ruduo ir šilta žiema – pagrindiniai kriterijai, kurie nulėmė pigiausią biokuro sezoną per paskutinius dešimt metų. Labai realu, jog šiais metais vasaros laikotarpio biokuro kaina bus panaši į žiemos SPOT rinkos kainą“, – teigia energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Biokuro biržoje vasarį šilumos gamintojai įsigijo 16 058 tne (186,75 GWh) kuro, 17 % mažiau nei sausio mėnesį (19 244 tne arba 223,81 GWh). Didžioji dalis kuro (72 %) buvo nupirkta SPOT kontraktais, likęs kiekis (28 %) ¬- mėnesio trukmės sandoriais. Svertinė sudarytų medienos skiedros sandorių kaina vasarį mažėjo 7 % nuo 124,77 Eur/tne (10,73 Eur/MWh) iki 115,97 Eur/tne (9,97 Eur/MWh) ir palyginus su pernai skiedros sandorių kaina sumažėjo 24% (nuo 153,30 Eur/tne arba 13,18 Eur/MWh). Vasarį pristatomo biokuro poreikis pagal „Baltpool“ biržoje sudarytus sandorius mažėjo beveik 10,3%, lyginant su sausiu (48 245 tne arba 561,1 GWh). Iš viso vasario mėnesį buvo pristatyta 43 236 tne (502,83 MWh) kuro ir tai buvo 16 % mažiau negu 2019 m. vasarį (598,9 GWh arba 51 493 tne). 2020 m. vasario mėnesį patiekto kuro kaina, lyginant su sausio mėnesiu (141,78 Eur/tne ir 12,19 Eur/MWh), beveik nepakito, mažėjo 0,5% (140,93 Eur/tne arba 12,12 Eur/MWh). Pernai vasarį kuras buvo tiekiamas 27 % (194,29 Eur/tne arba 16,70 Eur/MWh) brangiau nei 2020 m. vasarį. Vasarį, kaip ir sausį, didžioji kuro kiekio dalis (apie 40 %) buvo patiekta pusmetiniais sandoriais.
Biokuro biržos apžvalga – 2020 m. vasaris
Kitos naujienos
Rugsėjo 28 d. Panevėžyje vyko tradicinis, kiekvieną rugsėjį Aukštaitijos sostinės verslo, politikos ir visuomenės lyderius sukvietęs IQ forumas „Panevėžys 2022. Kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės“. IQ forumo partneriai Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Finansų ministerija regionų verslininkams, sprendimų priėmėjams pristatė Europos Sąjungos „Next Generation EU“ finansuojamą planą „Naujos kartos Lietuva“.
AB „Šiaulių energija“ atsakingai vykdo savo pareigą – patikimai tiekti šilumos energiją kuo mažesne pagrįsta šilumos kaina. Stebėdama technologinio kuro, gamtinių dujų kainų pokyčius, bei siekdama savo vartotojams kuo mažesnės kainos, bendrovė nuolat ieško sprendimų, kurie leistų amortizuoti išaugusių energinių resursų kainas. Artėjant šildymo sezonui, įvertinusi teisės aktų pakeitimus, bendrovė rado galimybę sumažinti šilumos kainą, kuri tarp Lietuvos didžiųjų miestų spalio mėnesį mažiausia.
Lietuvos gyventojai nerimauja dėl kylančių energijos, o kartu ir šildymo kainų. Esama nemažai priemonių, kurių galime imtis kiekvienas, kad sumažintume šilumos kiekį namuose, o kartu ir sąskaitas. Tiesa, labai didelė dalis kiekvieno daugiabučio gyventojo sąskaitos priklauso ir nuo pastato administratorių.
2022
Rugsėjo
29
Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, į Baltijos jūrą kas valandą išteka bent keli milijonai kubinių metrų rusiškų dujų. Ir tai tęsis mažiausiai savaitę. Europos lyderiai pripažįsta – tai tyčinis išpuolis, tik ne visi drįsta įvardinti, kas už to stovi. Visgi Lenkija sako, kad tai dar vienas Rusijos šantažo ir bauginimo įrankis Europai.