Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Baltijos šalių sinchronizacijai su Europos tinklais – rekordinė ES parama
2020-10-02
2020 m. spalio 2 d. LR Energetikos ministerijos pranešimas
Europos infrastruktūros tinklų (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) Koordinacinis Komitetas, kuriame dalyvauja visų Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai, ketvirtadienį pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymui skirti 720 mln. eurų paramą svarbiausiems antrojo sinchronizacijos etapo projektams finansuoti. Iš viso sinchronizacijai per dvejus metus ES skyrė daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Didžiausiems ir jau pradėtiems vykdyti sinchronizacijos projektams EK numatė maksimalų 75 proc. intensyvumo finansavimą – jūrinės Lietuvos ir Lenkijos jungties „Harmony Link“ statybai 493 mln. eurų, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 166,5 mln. eurų. Likusi dalis bus naudojama „Harmony Link“ jungties integravimui reikalingų tinklų modernizavimui bei plėtrai. Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansavimui skirta suma sieks 301 mln. eurų.
„Sinchronizacijai skirta parama yra didžiausia, kokią iki šiol iš CEF yra gavęs energetikos infrastruktūros projektas. Tai dar kartą patvirtina Europos solidarumą ir beprecedentę Europos Komisijos paramą šiam energetinio saugumo projektui“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
2020 m. kvietime CEF energetikos srities projektų finansavimui buvo numatyta 980 mln. eurų. Vien sinchronizacijai skirti beveik trys ketvirtadaliai šių metų CEF biudžeto. Iš viso Europos Komisija gavo 28 paraiškas dėl CEF finansavimo poreikio. Sinchronizacijos antrojo etapo projekto paraiška buvo įvertinta aukščiausiu balu iš visų pateiktų paraiškų.
„Europos Komisijos sprendimą skirti maksimalią sumą Baltijos šalių energetinei nepriklausomybei priimame kaip rimtą įsipareigojimą visus numatytus projektus kartu su regiono partneriais atlikti gerai ir laiku. Antrojo sinchronizacijos etapo parengiamuosius darbus sklandžiai vykdome ir per COVID: kartu su Lenkijos operatoriumi atliekame paruošiamuosius „Harmony Link“ jungties darbus, o sinchroninių kompensatorių konkursą jau paskelbėme“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių paraiška buvo pateikta šių metų gegužės mėnesį. Jos dydis – 1,22 mlrd. eurų.
Paraiška dėl likusių mažesnės apimties sinchronizacijos darbų finansavimo, kurių vertė siekia apie 240 mln. eurų, bus teikiama kitame CEF kvietime.
2019 m. EK pirmajam sinchronizacijos etapui skyrė 323 mln. eurų, iš jų Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui – 125 mln. eurų. Projektams taip pat skirta maksimali 75 proc. intensyvumo CEF parama.
Kitos naujienos
2023
Rugsėjo
22
Šaltinis: www.lrt.lt, 2023 m. rugsėjo 21 d. Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Kelerius metus turtas nebuvo vertinamas siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių […]
2023
Rugsėjo
22
Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Kada įjungti šildymą daugiabutyje – gali nuspręsti patys gyventojai. Tam reikia surinkti daugumos balsus (50 proc. + 1 gyv.) ir apie tokį sprendimą pastato valdytojas turi pranešti šilumos tiekėjui. Šis, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, duoda leidimą pastato valdytojui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui įjungti šildymo sistemą, jeigu tam nėra svarbių kliūčių.