Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas: politinės partijos grynina paskutines nuostatas
2022 m.birželio 22 d., LR aplinkos ministerijos pranešimas.
Trečiadienį Aplinkos ministerijoje Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) dokumento projektas pristatytas politinių partijų atstovams. Po pristatymo politinių partijų atstovai nusprendė tęsti susitarimų paieškas tais klausimais, kuriais susitarimų grupėms nepavyko susitarti, aptarė, kaip organizuos tolesnį NMS procesą.
„Nacionalinis miškų susitarimas sudėtingas, bet prasmingas procesas, kurio metu pavyko suburti bendruomenę, kuri kitu atveju nesišnekėtų. Iš devynių temų pasiekti susitarimai šešiose, tai labai geras rezultatas. Dabar turime su politikais susitarti, kaip judame toliau į priekį, politinės partijos turi pasakyti savo žodį“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Primename, kad susitarimo rengimas ir diskusijos dėl dokumento turinio vyko ilgiau nei metus 150 įvairaus formato renginiuose, procese dalyvavo apie 400 asmenų atstovaujančių daugiau nei 40 organizacijų, o galutinį susitarimų tekstą formulavo devynios teminės grupės, iš kurių susitarti pavyko šešioms.
Temose „Įvairialypių miško naudų suderinamumas ir ilgalaikis balansas“, „Geresnė biologinės įvairovės apsauga miškuose“ ir „Miškų teikiamos ekonominės naudos padidinimas“ nepavyko pasiekti sutarimo dėl ypatingai išsiskiriančių ir viena kitai prieštaraujančių atskirų interesų grupių pozicijų.
Šios temos reikalauja politinės valios ir konkrečių politinių sprendimų. Kokie jie galėtų būti, tarsis 8 politinių partijų deleguoti atstovai (po 1-2 iš kiekvienos partijos).
Siūloma nekeisti grupių susitarimų, gimusių bendrakūroje, nustatančių aiškias atskirų temų pokyčių kryptis, o nesutartose temose kaip pagrindą naudoti ministerijos parengtą siūlymą, apibendrinantį NMS susitarimų grupių darbo knygoje sudėtus pasiūlymus ir komentarus, remiantis susitikimuose išsakytomis pozicijomis.
Partijų atstovai per 2 savaites prašomi įvertinti šiuos siūlymus ir aptarę su savo partijomis, jau turėdami konkrečias įžvalgas, grįžti tęsti diskusijų. Kito susitikimo metu numatoma identifikuoti susitarimo vietas, kuriose dar reikia apsispręsti, taip pat kokiu būdu bus dirbama toliau, ar bus kviečiami ekspertai, galintys atsakyti į kilusius klausimus.
Kviečiame susipažinti su Nacionalinio susitarimo dėl miškų susitarimo dokumento projektu, kuris teikiamas politinėms partijoms.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.