Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Atliekant vamzdynų diagnostiką į dangų iškilo „geizeris“
AB Vilniaus šilumos tinklų pranešimas, 2024 m. birželio 27 d.
Centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjui atliekant vamzdynų diagnostiką – hidraulinius bandymus – Vilniuje užfiksuotas neįprastas vaizdas – į dangų iškilo 10-12 metrų aukščio vandens čiurkšlė, primenanti geizerį. Nors toks vaizdas truko vos kelias minutes, visą vasarą vamzdyno įtrūkimų ieškančių specialistų nenustebino – tai vamzdynų diagnostikos proceso dalis, o aptikta nesandari vamzdyno vieta jau suremontuota, todėl žiemą šiluma ir karštas vanduo gyventojus pasieks patikimai.
Visuose šalies miestuose, kuriuose šiluma ir karštas vanduo tiekiamas centralizuotai, tiekėjai didžiausią dėmesį skiria pasiruošimui naujam sezonui, todėl kruopščiai atlieka vamzdynų diagnostiką. Vamzdynų atkarpose keliamas slėgis ir tokiu būdu ieškoma įtrūkimų, korozijos pažeistų vietų. Intensyviausiai pluša AB Vilniaus šilumos tinklų darbuotojai, nes bendrovė valdo didžiausią ir sudėtingiausią šilumos tiekimo tinklą Lietuvoje, kurio ilgis jau siekia 760 km.
„Atlikus hidraulinius bandymus išryškėja silpniausios šilumos tiekimo tinklo vietos, todėl nutekėjimų paprastai ieškome naudodami modernią įrangą, kuri padeda aptikti mažiau pastebimus įtrūkimus. Šįkart to neprireikė, kadangi darbuotojų akyse šilto vandens fontanas šovė į viršų iškart, vos slėgis buvo padidintas. Būtent tokie atvejai parodo, kad vamzdynų diagnostika yra svarbi pasiruošimo šildymo sezonui proceso dalis ir laiku surastos, suremontuotos vamzdyno vietos tokių situacijų padeda išvengti šildymo sezono metu“, – sako VŠT Tinklų priežiūros komandos vadovas Aleksandras Telica.
Anot specialisto, į dangų trykštantis šilto vandens fontanas yra labai retas atvejis. Įprastai vamzdyno defektai fiksuojami šoninėse dalyse, o termofikacinio vandens nutekėjimai vyksta grunte. Šiuo atveju vamzdynas įrengtas 1977 metais, tad per tokį laikotarpį korozija dėl patenkančio gruntinio vandens per kanalų sandūrą paveikė viršutinę jo dalį, pats vamzdynas yra negiliai, todėl susidarė palankios sąlygos tokiam reginiui.
„Suprantame, kad laikini karšto vandens atjungimai, kuomet atliekame hidraulinius bandymus ar remonto darbus, klientams kelia papildomų nepatogumų, tačiau tie nepatogumai būtų kur kas didesni, jeigu šio darbo neatliktume ir problemos persikeltų į šildymo sezoną. Jeigu šio defekto nebūtume aptikę dabar, tikėtina, šildymo sezono metu jis būtų pridaręs bėdos. Dabar šį procesą galime kontroliuoti, o remonto darbus atlikome vos per vieną dieną“, – aiškina A. Telica.
Vilniuje vidutinis šilumos tiekimo tinklo amžius siekia tris dešimtmečius, todėl labiausiai susidėvėjusios atkarpos rekonstruojamos. Šiemet sostinėje atnaujinamas rekordinis ilgis vamzdyno – daugiau nei 10 km.
Hidrauliniai bandymai bus atliekami iki vasaros pabaigos, šiuo metu jau patikrinta ir šildymo sezonui paruošta daugiau nei pusė šilumos kelio į gyventojų namus.
Kitos naujienos
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2024/06/240626_EM.jpg)
Energetikos sektoriaus įmonėms prognozuojant specialistų trūkumą ateityje, šiandien pasirašytas tarpusavio susitarimo memorandumas, kuriuo Energetikos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokslo įstaigos ir energetikos įmonės susitarė kartu siekti didinti energetikos studentų skaičių aukštosiose mokyklose bei gerinti energetikos studijų kokybę.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) plėtros pažangą savivaldybėse bei 5 metų šalies energetikos apžvalga.
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2024/06/240627_EM.jpg)
Seimas šiandien priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Dokumentu siekiama, kad Lietuva iki 2050-ųjų taptų visiškai energetiškai nepriklausoma, savo poreikiams energiją pasigaminanti ir ją eksportuojanti valstybė.
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2024/06/1-pav-1.jpg)
„Klaipėdos energija“, rodydama solidarumą su rusijos kariniais veiksmais niokojama Ukraina, prisideda prie jos infrastruktūros atkūrimo. Įvertinusi galimybes, gegužės 24 d. bendrovė išsiuntė į Ukrainą nenaudojamų ir nenumatytų panaudoti 30 elektros variklių, kurių galia siekia nuo 40 iki 630 kW, taip pat 1000 m³/h našumo tinklo siurblį.